Savaitės naujienos trumpai

2023-01-12

ANTIDEMOKRATIJA. Žurnalistams apribota galimė tiesiogiai transliuoti renginius, skirtus Sausio 13-ajai paminėti.

DAVOSAS. Kitą savaitę vyks Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) metinis aukščiausiojo lygio susitikimas Davose, Šveicarijoje. Lietuvai atstovaus Prezidentas Gitanas Nausėda, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir verslininkas Tomas Okmanas. Dalyvių sąrašas įslaptintas, tačiau nutekėjo informacija, jog iš Jungtinių Amerikos Valstijų dalyvaus tokie asmenys, kaip FTB direktorius Chrisas Wray, bendrovių „Amazon“, „BlackRock“ ir „Pfizer“ vadovai, aukščiausi Gateso fondo ir Sorošo tinklo pareigūnai, „The New York Times“ leidėjas ir kt. Visus saugos 5000 šveicarų kareivių. PEF politiniai tikslai – centralizuoti valdžią į kruopščiai atrinkto pasaulinio elito rankas kaip vienintelę priemonę išgelbėti Žemę nuo skelbiamos klimato krizės. Jie turi technokratinės tironijos viziją – tai, ką vadina „suinteresuotųjų šalių kapitalizmu“. PEF siekia sąmoningai stabdyti žmonijos pažangą, inovacijas ir asmeninį klestėjimą, prisidengdamas planetos gelbėjimu nuo vadinamosios klimato kaitos.

NAUJOVĖ. Šiemet Lietuvos abiturientai gaus nebe popierinius, o elektroninius brandos atestatus.

NEIŠLEIDŽIA. Federalinė policija vis daugiau piliečių draudžia išvykti iš Vokietijos. Ekspertai tai visų pirma vertina kaip nuolaidą Turkijai. Remdamasi Bundestago narės Gökay Akbulut ir „Kairiųjų“ frakcijos prašymu, federalinė policija 2018–2022 metais neleido 131 Vokietijos piliečių išvykti iš šalies. Ir šis skaičius auga: 2018 metais buvo uždrausta išvykti iš šalies tik trims asmenims, 2022 metais– jau 66.

GYNYBA. Šiandien federalinė gynybos ministrė Christine Lambrecht lankosi tankų batalione 371 Marienberge, Saksonijoje. Jos vizito metu bus demonstruojamos pėstininkų kovos mašinos „Marder“ – norima parodyti, kokios jos geros. Vokietija nori pasiųsti apie 40 „Marder“ tankų Ukrainai gynybai nuo Rusijos paremti. Deja, dėl planavimo klaidų Bundesverui šiemet gali trūkti veikiančių tankų. „Marder“ įpėdinis „Puma“ neseniai patraukė dėmesį per šaudymo pratybas kaip netinkamas naudoti. „Frankfurter Allgemeine Zeitung“  rašo, kad Bundesverui šiais metais gali trūkti ir daugelio kitų dalykų. Pernai lapkritį per biudžeto svarstymą Krašto apsaugos ministerija numatė apie 90 mln. eurų per mažai karinėms pratyboms ir manevrams. Kaip pasiteisinimą ministerija nurodo transporto ir energetikos kainų kilimą.   

PROTESTUOJA. Vakar rytą policija pradėjo valyti aplinkosaugos aktyvistų užimtą Liutzeratą, miestelį Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje. Iš pradžių vyko muštynės ir akmenų mėtymas. Vėliau protestas Liutzerate buvo iš esmės taikus. Policijos atstovas popiet sakė, kad „viskas vyksta pagal planą“. Veiksmų aljanso „Lützerath Leben“ atstovė apkaltino policiją elgiantis per griežtai. Energijos tiekimo grupė RWE planuoja visiškai nugriauti kaimą, kad išplėstų Garcvailerio atvirą rudosios anglies kasyklą, kaip jau padarė kaimyninis Imerato miestas pietryčiuose. Šiandien keliuose didžiuosiuose Vokietijos miestuose Esene, Miunchene ir Heidelberge vyksta demonstracijos, organizuojamos klimato apsaugos judėjimo „Penktadieniai ateičiai“, protestuojančios prieš Liutzerato iškeldinimą. Jų iniciatorė Greta Thunberg savaitgalį nori atvykti į Vokietiją. Atvirame laiške federalinei vyriausybei ir Bundestagui daugiau nei 200 įžymybių, tarp jų aktorė Katja Riemann, pianistas Igoris Levitas ir grupė „Sportfreunde Stiller“ palaiko ją.

2023-01-11

KAUKĖS. Kitos penkios Vokietijos federalinės žemės panaikina reikalavimą vešajame transporte būti su kauke. Berlyno, Brandenburgo, Tiuringijos, Meklenburgo-Vakarų Pomeranijos ir Saksonijos žemių vyriausybės paskelbė, kad sausio 16 d. ir vasario 2 d. bus panaikintas reikalavimas dėvėti kaukes autobusuose ir traukiniuose. Bavarija, Saksonija-Anhaltas ir Šlėzvigas-Holšteinas žengė šį žingsnį anksčiau.

JUBILIEJUS. Praėjo dveji metai po to, kai Kinijos Uhano miesto sveikatos tarnybos pranešė apie pirmąją mirtį nuo koronos – 2020 m. sausio 11 d. Pirmąkart koronavirusinė infekcija Vokietijoje užregistruota 2020 m. sausio 27 dieną.  

ATIMS. Sausio 6 d. Baltarusijoje priimtas įstatymas, leidžiantis areštuoti nedraugiškų valstybių, tarp jų ir Lietuvos, turtą, – juo siekiama užtikrinti ekonominį saugumą ir apsaugoti šalies piliečius.

2023-01-10

PARADOKSAS. Lietuvos Laisvės gynėjais negali būti pripažinti žuvusieji ar sužeistieji Sausio 13-ąją, nors ta diena oficialiai vadinama Laisvės gynėjų diena. Speciali komisija Laisvės gynėjo statusą suteikia tik vos atkūrus nepriklausomybę Lietuvai prisiekusiems asmenims. Tokiais tapo daugiau nei 200 žmonių. Nukentėjusieji per sausio įvykius gavo nepriklausomybės gynėjo statusą.

NETEKTIS. Mirė Anykčius garsinęs architektas, politikas, literatas, poetas, kultūros organizatorius ir visuomenininkas Žilvinas Pranas Smalskas.

SKAIČIAI. „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ praneša, kad Brazilijoje po riaušių buvo suimta 1200 aktyvistų.

2023-01-09

NEPAVYKO. Buvusio Brazilijos prezidento Jairo Bolsonaro šalininkai, protestuodami prieš kairiojo sparno prezidentą Luizą Inácio Lula da Silva, einantį pareigas nuo metų pradžios, vakar prasiveržė pro policijos užtvaras ir įsiveržė į Kongresą, prezidento rūmus ir Aukščiausiojo teismo pastatą sostinėje Brazilijoje. Daugelis jų vilkėjo geltonais drabužiais ir mojavo Brazilijos vėliava. Jie išdaužė langus ir padarė didelę turtinę žalą. Policija pranešė, kad buvo sulaikyta apie 230 įtariamųjų. Brazilijos sostinėje iki sausio 30 d. paskelbta nepaprastoji padėtis. Prezidentas Lula da Silva paskelbė apie federalinių karinių pajėgų įvedimą į sostinę siekiant numalšinti maištą. Argentina ir Čilė oficialiai pasiūlė Brazilijai atsiųsti į sostinę savo specialiąsias policijos pajėgas, kurios padėtų Brazilijos policijai malšinti riaušes. Valdžia pažadėjo riaušių kaltininkams taikyti griežčiausią atsakomybę. Bolsonaro praėjusį spalį priešininkui Lula pralaimėjo antrajame etape, tačiau niekada aiškiai nepripažino savo pralaimėjimo. Jo šalininkai ne kartą protestavo prieš Lulos pergalę ir ragino šalies ginkluotąsias pajėgas surengti karinį perversmą.

TEISINGUMAS. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai paleido į laisvę 1991 m. mirties nuosprendžiu nuteistą Rimą Bražinską, tiesa, jam ir tąkart pasisekė, nes ši bausmė buvo pakeista į ikalinimą iki gyvos galvos. R. Bražinskas, būdamas 18-metis, kartu su už save vyresniu pažįstamu Gediminu N. 1990 m. gruodžio 29 d. Alytuje žiauriai nužudė 27 metų taksistą. Bražinsko bendras buvo nuteistas tik 15 metų įkalinimo bausme. Praėjus daugiau kaip 30 metų, R. Bražinskas pasinaudojo dar 2019 m. kovo mėnesį Seime priimtomis įstatymų pataisomis, kuriomis iki gyvos galvos nuteistas kalinys po 20 metų įkalinimo gali prašyti teismo skirti terminuotą bausmę. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. R. Bražinskui skyrė 5 metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Į laisvę žudikas turėjo išeiti 2024 m. liepos 16-ąją. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Romutė Švaikauskaitė apskundė teismo sprendimą. Kauno apygardos teismas atmetė prokurorės skundą ir paliko galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartį, kuria R. Bražinskas yra paleidžiamas į laisvę. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama. R. Bražinskas išleistas iš įkalinimo įstaigos 1 metais ir 8 mėnesiais anksčiau.

ATSVARA. JAV Atstovų rūmuose šiandien pirmą kartą posėdžiui pirmininkauja respublikonų politikas Kevinas McCarthy, tik šeštadienio vakarą gavęs reikiamą balsų daugumą ir užėmęs trečią aukščiausią politinį postą JAV. Savo inauguracinėje kalboje McCarthy paskelbė, kad nori imtis veiksmų prieš „švaistančiass Vašingtono išlaidas“ ir pažaboti augančią skolą. Jau šiandien turi būti panaikintas įstatymas dėl federalinės mokesčių institucijos finansavimo, o tai reiškia pirmąją tiesioginę konfrontaciją su prezidento demokrato Joe Bideno vyriausybe. Netrukus bus balsuojama ir dėl sienų saugumo įstatymo.  

NAUJIENA. Vokietijoje, Hambrueckene, įsikūrusi leidykla „Rūta“ ką tik išleido Juozo Brazausko istorinę apybraižą „1972-ieji. Metai, pažadinę tautą“ (169 p.: iliustr., ISBN 978-3-00-073789-3), skirtą pirmiausia jaunimui – kad užpildytų istorijos žinių spragas. Tai knyga apie 1972-uosius metus. Tą pavasarį į Kauno Laisvės alėją plūstelėjo maišto ir apmaudo emocijų banga. Tai buvo neišvengiama dirbtinai kurtoje, represijomis grįstoje sovietinėje sistemoje. Kaina: 15 eurų. Iki vasario knygą bus galima įsigyti tik tiesiai iš autoriaus rankų (Juozas Brazauskas (Panevėžys, tel. 8 688 90500, brazauskas@elekta.lt), iš leidyklos (Vokietija, info@ruta-verlag.de, tel. +49 15202149810) ir iš leidyklos atstovės Lietuvoje Jolantos (Šiauliai, tel. 8 684 61058, jolagrig@gmail.com). Siunčiama tiek Lietuvoje, tiek ir į užsienį.

PASIŪLYMAS. Leidykla „Rūta“ siūlo įsigyti spalio mėnesį išleistą Šveicarijos lietuvės, knygnešio anūkės ir kagėbistų nužudyto mokytojo dukters Janinos Survilaitės straipsnių rinktinę „Už tikėjimą, tautą ir valstybę“ tik už 10 eurų + siuntimo išlaidos. Bibliotekoms knyga dovanojama.