Kaip generuojamos melo idėjos Alpių šalies lietuvių bendruomenėje, arba Apsaugok mus nuo pikto… (II)

Janina Survilaitė-Vaitkevičius

Tęsinys

Kauno Vytauto Didžiojo universiteto storikės Inos Vaisiūnaitės-Ėmužienės darbe apie lietuvių diasporos istoriją (2014, nr. 2 (18) „OIKOS… Diasporos studijos“) yra įdėta dr. A. Geručio archyve saugoto dokumento – 1952 metų vasario 17 dieną įvykusio Šveicarijos lietuvių susirinkimo protokolo – kopija. Dienotvarkės 5-ame punkte įrašyta: ĮSTATŲ PRIĖMIMAS! (p. 139) Tai svarbiausias dokumentas (Žr. internete: „Rechtliches Vereingründungsprozes in der Schweiz.).

Dr. A. Geručio Protokole atsispindi visi lietuvių ginčai apie ĮSTATŲ tobulinimą ir priėmimą balsuojant. Po jais aiškiai parašyta ŠLB ĮKŪRIMO data: 1952 02 17. Vadinasi, mūsų protėviai, amžiams atsiriboję nuo nepatogių problemų su nuodėmingais tautiečiais, būtent tada įteisino oficialios lietuvių bendruomenės Alpių šalyje gimimą…

Pasinaudodama aukščiau minėtomis dokumentinėmis knygomis ir dr. A. Geručio protokolu, PLB Konfliktų sprendimo komisija (Marytė Šmitienė, Angelė Nelsienė ir Angelė Vaičiūnienė) 2015 metų vasario 15 dieną surašė aktą, galutinai patvirtinantį, kad ŠLB yra įkurta 1952metų vasario 17dieną.

Tačiau PLB valdybos pirmininkė D. Henke ir jau minėtoji J. Caspersen uždraudė komisijai šį aktą viešai paskelbti! Gal PLB Konfliktų konfliktų sprendimo komisija yra kokia netikra, jei ją gali „valdyti“ suinteresuotas asmuo?!.

2015 metais J. Caspersen su savo padlaižūnėmis kitomis lietuvėmis suorganizavo ŠLB 65-metį! Garbingo ŠLB vardo pritempimas iki 1950-ųjų metų nelegalios politinių nusikaltėlių profašistinės organizacijos yra ne tik neleistinas, bet ir nusikalstamas! Kaip sako Šveicarijos teisininkai – politinė dezinformacija ir masių klaidinimas!

Atsiskleidė negraži tiesa: tarp mūsų yra piktybiškų Tautos istorinių pamatų ardytojų, kuriems nėra jokių kliūčių, ir jų sąžinė niekad neprabils. Turime dvejopai subrendusią kartą: vieniems svarbu, ką išgyveno protėviai okupacijoje arba priverstinėje emigracijoje beteisių pabėgėlių kailyje, o kiti lengvai nuo to nusišalina: jiems tragiškas tautiečių likimas nerūpi, nes svetimas, o nemeilė (gal neapykanta!?.) išeiviui siekia jį paversti tarybinės Tėvynės išdaviku ir politiniu nusikaltėliu – kaip jis buvo tituluojamas visą sovietmetį. Ir svarbiausia, nesusimąstoma apie Lietuvos (NE) garbės vardo garsinimą užsienyje. Tai mūsų jaunesniosios kartos ribotumas, politiškai, moraliai ir dvasiškai nuskurdinantis ne tik Tautos praeitį ir dabartį, bet ir ateitį.

Nors visi ŠLB kūrėjai jau mirę ir negali apsiginti, tačiau, surikiavus visus tikrus archyvinius faktus, net pradinukui iškiltų klausimas: „Argi galima šioje istorijoje dar ką nors keisti tiems, kurie atvyko į Šveicariją po 60 metų?“

…Iš istorikės Inos Vaisiūnaitės-Ėmužienės dokumento kopijos ir kitų archyvų matyti, kad pagrindinis iniciatorius, kuriant ŠLB, buvo tarptautinės teisės daktaras Albertas Gerutis, apie kurį būrėsi aktyvūs Berno ir Ciūricho universitetus baigę diplomuoti medicinos daktarai: Vaclovas Dargužas, Alfonsas Kušlys, Elena Vaitkevičiūtė, Jurgis Steponavičius, Petras Radvila, Lietuvoje KVD universitetą baigęs ekonomistas Vladas Gegeckas, dailininkai Juzė Katiliūtė ir Gabrielis Stanulis, prof. Algimantas Narakas, prof. Juozas Eretas, Narcizas Prielaida, prof. kunigas Jonas Juraitis…Visas auksinis mūsų išeivijos tautiečių, 1952-asiais įkūrusių oficialią Bendruomenę, sąrašas… Jie 50 metų išliko Tėvynės patriotai, išvystė savo talentus ir tikslus ir nesigėdijo prisipažinti, kokiai Bendruomenei jie priklauso, nes įkūrimo (1952 m.) istorinį faktą iki mirties laikė svarbiausiu ir garbingiausiu.

Visi, kurie saugome ir branginame senosios išeivijos palikimą, gerbiame jų protu surikiuotus istorinės veiklos faktus ir šloviname jų pasiaukojančią veiklą dėl LIetuvos išlaisvinimo okupacijos metais.

„TIESOS sėkmė labiausiai sujaudina visus, kurie domisi teisinga tautos istorija“, – yra sakiusi beveik keturiasdešimtmetę archyvų tyrimo patirtį turinti buvusi VUB direktorė Birutė Butkevičienė, gerai pažinusi senąją ŠLB akademikų kartą ir su jais artimai bendravusi. (Žr. straipsnį: „Išeivių atminties ženklai“, „Pasaulio lietuvis“, 2013, gegužė.)

Išmanymas ir pagarba užrašytiems senųjų išeivių veiklos faktams – nenuginčijamas pirmapradiškumo atskaitos taškas politinių prieštaravimų pilnoje pokario ir dabartinėje Tautos istorijoje.

Nuotraukoje – grupė lietuvių Berne pirmaisiais pokario metais. | Iš Janinos Survilaitės-Vaitkevičius knygos „Alpių lietuviai