Lietuvoje parengtas Partnerystės įstatymas

Partnerystės įstatymo projekto parengimą inicijavo ir rengia Seimo nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Tomas Vytautas Raskevičius, Paulė Kuzmickienė, Andrius Navickas, Ieva Pakarklytė ir Eugenijus Gentvilas. Jis tebėra derinimo stadijoje.

 Projekte siūlomas partnerystės apibrėžimas:

„Partnerystė yra dviejų asmenų (partnerių) bendro gyvenimo faktas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, su tikslu sukurti ar (ir) plėtoti, apsaugoti partnerių santykius, grindžiamus pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir (ar) panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.“

Iniciatoriai siekia įtvirtinti registruotos lyčiai neutralios partnerystės modelį. Teisinės partnerystės pasekmės atsirastų nuo partnerystės įregistravimo momento.

Norintys registruoti partnerystę asmenys turėtų paduoti teisingumo ministro nustatytos formos prašymą įregistruoti partnerystę pasirinktai civilinės metrikacijos įstaigai.

Asmenys, norintys įregistruoti partnerystę, privalėtų patvirtinti, kad yra įvykdytos visos partnerystės sudarymo sąlygos: partnerius sieja bendro gyvenimo faktas, kurio tikslas sukurti ar (ir) plėtoti, apsaugoti partnerių tarpusavio santykius, grindžiamus pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir (ar) panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.

Šie požymiai yra pagrindiniai partnerių bendro gyvenimo bruožai, esą padėsiantys bendrai gyvenantiems asmenims identifikuoti susiklosčiusių santykių pobūdį, taip pat leistų atskirti šiuos santykius nuo kitų panašių santykių.

Partneriai turėtų būti sulaukę pilnametystės, nesiejami artimų giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje arba su kitais asmenimis, taip pat negali būti kitų asmenų registruotais partneriais.

Pradėdami partnerystę, partneriai taip pat turėtų būti veiksnūs. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo negalėtų pradėti partnerystės be rūpintojo rašytinio sutikimo. Jeigu rūpintojas tokio sutikimo neduotų, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą pradėti partnerystę galėtų duoti teismas. Asmuo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje, negalėtų pradėti partnerystės.

Projekto rengėjai tikisi, kad šis įstatymas padės fiziniams asmenims išspręsti pagrindines praktines problemas (pavyzdžiui, klausimus, susijusius su disponavimu bendru turtu, tarpusavio išlaikymu, paveldėjimu po vieno iš partnerių mirties, susižinojimu sveikatos priežiūros įstaigose ir kt.), kylančias tiek partnerių tarpusavio santykiuose, tiek partnerių santykiuose su trečiaisiais asmenimis, o kartu sudarys sąlygas partnerių poroms visavertiškai funkcionuoti, stiprinant šių asmenų tarpusavio teisinius santykius bei ginant jų teises ir teisėtus interesus, žmogiškąjį orumą.

Siekiant pabrėžti partnerių kuriamų tarpusavio santykių pobūdį, siūloma įtvirtinti asmenines neturtines partnerių teises ir pareigas: pareigą būti vienas kitam lojaliu ir gerbti vienas kitą, taip pat remti vienas kitą moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno partnerio galimybes prisidėti prie bendro gyvenimo ar kito partnerio poreikių tenkinimo.

Projekto rengėjai aiškina: „Minėtos pareigos yra tiek teisinės, tiek moralinės. Šios neturtinės partnerių pareigos yra tarpusavyje susijusios. Už šių pareigų nevykdymą nėra numatyta sankcijų, tuo labiau, negalima priversti partnerių vykdyti šias pareigas, tačiau nurodytų asmeninių neturtinių partnerių pareigų pažeidimas ar jų nevykdymas gali būti pagrindas partnerystės teisinių santykių pabaigai.“

Partnerystės teisinių santykių reguliavimas kartu būtų grindžiamas partnerystės savanoriškumo, partnerių lygiateisiškumo teisiniais principais, kuriuos planuojama įtvirtinti Partnerystės įstatyme. Be to, partneriams taip pat galiotų draudimas pažeisti monogamijos principą.

Partneriai galės pasirinkti pavardę:  turės teisę pasilikti iki partnerystės sudarymo turėtą savo pavardę, pasirinkti kito partnerio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama partnerio pavardė.

Pagal įstatymo projektą, nutraukus registruotą partnerystę, partneris turi teisę pasilikti iki partnerystės sudarymo turėtą pavardę ar partnerystės galiojimo metu turėtą pavardę.

Jeigu partnerystė yra nutraukiama vieno iš partnerio vienašališko prašymo pagrindu, tai prašymą pateikusio partnerio reikalavimu teismas gali uždrausti kitam partneriui pasilikti prašymą pateikusio partnerio pavardę, išskyrus atvejus, kai partneriai turi bendrų nepilnamečių vaikų.

 Partnerystėje gimę vaikai bus traktuojami kaip gimę nesusituokusiems tėvams.

Įsivaikinimas partneriams taip pat nebus leidžiamas („ši teisė rezervuota išskirtinai susituokusioms poroms“).

Įvaikinimo bei vaikų kilmės nustatymo teisinio reguliavimo kontekste ir toliau išliktų šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas.

Aptariamas ir partnerių turto teisinis režimas. Siūloma nustatyti, kad turtas, partnerystės laikotarpiu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, kartu preziumuojant, kad partnerių bendrosios dalinės nuosavybės dalys yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip. Šis režimas būtų netaikomas asmeninei partnerių nuosavybei.

Partnerystėje esantiems partneriams suteikta galimybė sudaryti sutartį, kurioje jie nustatytų savo turtines teises ir pareigas partnerystės metu, taip pat partnerystei pasibaigus. Tokia sutartis ir jos pakeitimai turėtų būti patvirtinti notarine tvarka ir įregistruoti Valstybės įmonės „Registrų centras“ vedybų sutarčių registre.

Taip pat numatytos nuostatos, skirtos partnerių turto teisiniam režimui, taip pat tokio turto padalijimui ir buvusio partnerio ar (ir) bendro nepilnamečio vaiko išlaikymui reguliuoti.

Siūloma aiškiai nustatyti, kad partnerių, kaip bendraturčių, tarpusavio santykiuose netaikomas LR CK 4.79 straipsnis, t. y. vienam partneriui parduodant jam priklausančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kitam partneriui nėra taikoma pirmumo teisė pirkti bendrosios dalinės nuosavybės dalį.

Įvertinus tarp partnerių susiklostančių turtinių santykių pobūdį ir poreikį užtikrinti palikėją pergyvenusio partnerio turtines teises ir interesus, siūloma numatyti galimybę palikėją pergyvenusiam partneriui paveldėti pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais.

Partnerystę nutraukti būtų paprasčiau negu civilinę santuoką – tuo atveju, kai nėra vaikų, išskirti galėtų notaras.

Partnerystė pasibaigtų: 1) kai partneriai sudaro santuoką; 2) kai partneriai nutraukia registruotą partnerystę bendru sutarimu; 3) įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo patvirtinamas vieno iš partnerių vienašališkas prašymas nutraukti registruotą partnerystę; 4) kai vienas iš partnerių miršta arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra paskelbtas mirusiu ar pripažintas nežinia kur esančiu.

Partnerystę bendru – notaro patvirtinu – sutarimu nutraukti būtų galima tik tuo atveju, jeigu partneriai neturi bendrų nepilnamečių vaikų. Jeigu partneriai turi bendrų nepilnamečių vaikų, partnerystę galima nutraukti bendru susitarimu tik tuo atveju, jeigu partnerių bendras susitarimas dėl partnerystės nutraukimo teisinių pasekmių yra patvirtintas teismo sprendimu. Partneriai turėtų pateikti savo gyvenamosios vietos teismui prašymą dėl partnerystės nutraukimo ir bendrą sutartį dėl partnerystės nutraukimo teisinių pasekmių.

Registruotos partnerystės pabaigos faktas galėtų būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis tik tuo atveju, jei civilinės metrikacijos įstaigoje yra įrašomi duomenys pagal notarine tvarka patvirtintą bendrą abiejų partnerių pareiškimą dėl partnerystės pabaigos arba, jeigu partneriai turėtų bendrų nepilnamečių vaikų, pagal teismo sprendimu patvirtintą bendrą abiejų partnerių prašymą dėl partnerystės pabaigos ir bendrą susitarimą dėl partnerystės nutraukimo teisinių pasekmių.

Duomenis apie registruotos partnerystės pabaigos faktą civilinės metrikacijos įstaigai per 3 darbo dienas po šio pareiškimo patvirtinimo pateiktų notaras arba, jeigu partnerystė nutraukta teismo sprendimu, – teismas.

Siekiant išvengti kitų galiojančių teisės aktų, kuriuose vartojamos tokios sąvokos, kaip, pavyzdžiui, „sugyventinis“, „sugyventinis (partneris)“, keitimo, siūloma numatyti bendrą nuostatą, pagal kurią kituose teisės aktuose vartojamos minėtos sąvokos taip pat atstoja Lietuvos Respublikos partnerystės įstatyme (LR PĮ) naudojamą sąvoką „partneris“ ir yra taikomos registruotoje partnerystėje esantiems asmenimis.

Partnerystės įstatymu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrai gyvenančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius tarpusavio santykius, taip pat partnerių turtinius santykius su trečiaisiais asmenimis.

Toks teisinis reguliavimas padėtų fiziniams asmenims išspręsti pagrindines praktines problemas, kylančias partnerių tarpusavio santykiuose, o taip pat partnerių santykiuose su trečiaisiais asmenimis (pavyzdžiui, naudojimas ir disponavimas partneriams priklausančiu bendru turtu, partnerių tarpusavio išlaikymas, paveldėjimas po vieno iš partnerių mirties, susižinojimas sveikatos priežiūros įstaigose ir kita).

Anthony Tran | Unsplash.com nuotrauka