1941-ųjų Birželio sukilimas

Darius Kuolys

1941-ųjų Birželio sukilimas prieš Sovietų Sąjungą. Būtinas, neišvengiamas. Nestokojęs pasiaukojimo ir heroizmo. Bet ar lygintinas su Vasario 16-ąja ir Kovo 11-ąja?

Vincas Mykolaitis-Putinas prieš 80 metų sveikino sukilimą kaip „laisvės brolijos“ pradėtą „laisvės žygį“:

Tegul žūva pelenuos ir dūmuos
Mūsų gėda, neviltis, kančia,
Ir juodos nakties tamsus klaikumas,
Ir visa jo slegianti valdžia.

Ak, gana apgaulės tos ir melo!
Žūkit, alkanų gaujų vadai!
Laisvės nebetekusio vasalo
Veide šypsnis, o širdy nuodai.

Vargo vieškeliu mūs dienos ėjo:
Būti tremtiniu savam krašte,
Garbint vardą savo pavergėjo,
Džiaugtis jojo pergalės švente.

Toks dar vakar tu buvai, lietuvi,
Tokią praeitį dar vis mini.
Bet, išgirdęs pirmą mūšio šūvį,
Tu ryžtingai aikštėn išeini.

Laisvės gandą gaisro dūmuos gaudai,
Žygio draugo ieškai ugnyje.
Prakeikimas prievartai ir skriaudai,
Tegyvuoja laisvės brolija!“
/„Prakeikimas“, 1941.VI.25/

Sukilime dalyvavo rašytojas Antanas Škėma, jauna mokslininkė Marija Gimbutienė, daug Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojų ir studentų, krašto laisvei pasiaukojusių idealistų. Vis pamenu vieno sukilimo organizatorių Pilypo Naručio „Europos lietuviškųjų studijų savaitėje“ ne kartą skaitytus pranešimus apie 1941-ųjų birželį, su pagarba minėtus žuvusius draugus ateitininkus.

Ką linkę nutylėti mano bičiuliai žydai, tapatinantys sukilimą su Holokausto pradžia Lietuvoje, būdami įsitikinę, kad antisemitizmas sudarė viso sukilimo programos šerdį? Nepaneigiamą faktą, kad tarp sukilėlių ir net sukilimo organizatorių buvo kilnių žydų gelbėtojų: gydytojas Domas Jasaitis, muziejininkas, skulptorius, archeologas Pranas Baleniūnas. Kad didelė dalis Lietuvoje veikusių sukilėlių nesitapatino su Berlyne Lietuvių aktyvistų fronto vadovybės kurtomis programomis ir jose reikštomis antisemitinėmis bei autoritarinėmis nuostatomis. Įsidėmėtinas Pilypo Naručio pastebėjimas: „Nelabai buvome patenkinti ir iš Berlyno LAF ateinančiomis proklamacijomis, kurių mes iš viso nenorėjome“ [„Tautos sukilimas…“, 1994].

Ką linkę nutylėti dalis mano draugų lietuvių? Nepaneigiamą faktą, kad tarp sukilėlių buvo ir žydšaudžiais tapusių asmenų, kad narsus karo lakūnas Bronius Norkus, sukilimo metu iškėlęs trispalvę virš Prisikėlimo bažnyčios, netrukus sutiko vadovauti Tautinio darbo apsaugos bataliono 3-iajai kuopai, kurią SS siuntė žudyti žydų. Kad ne vienas Lietuvių aktyvistų fronto programinis dokumentas buvo pagrįstas „gentine morale“ ir brėžė autoritarinės Lietuvos viziją, iš esmės svetimą Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios demokratinei, parlamentinei Lietuvai.

Taip, turime Birželio sukilimą minėti, bet nenutylėdami sudėtingos ir prieštaringos sukilimo tikrovės, išsileisdami ir skaitydami visus rankraščiuose likusius istorinius šaltinius. Visų pirma, seniai Lietuvos archyvus pasiekusį dar karo metais paties Kazio Škirpos parengtą dokumentų ir atsiminimų mašinraštį „Kovok!“:

KazysSkirpaPrisiminimai-1000px (selflearners.net)