Kodėl vokiečiai susprogdino Žalgirio mūšio paminklą

1944 metų sausio 27 dieną vokiečiai stengėsi nuslėpti savo ir talkininkų 1410 metų pralaimėjimą ties Tanenbergu.

Vokiečiai džiaugėsi, kad Pirmojo pasaulinio karo laiku maždaug tose apylinkėse sumušė Rusijos kariuomenę. Vokietijos kariuomenė, vadovaujama 49-erių generolo Ericho Ludendorffo, 1914 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais netoli Žalgirio (Tanenbergo) sunaikino Rusijos kariuomenę, vadovaujamą gennerolo Aleksandro Samsonovo ir surusėjusio Estijos vokiečio generolo Pauliaus Georgo Rennenkampffo. Dabar šias teritorijas valdo Lenkija.

          Antrajam pasauliniam  karui baigiantis, mūšio vietoje esantis vokiečių pergalės paminklas galėjo pakliūtų sovietams, todėl naciai jį susprogdino. Ten buvę lauko maršalo ir Vokietijos prezidento Pauliaus von Hindenburgo ir jo žmonos palaikai, senos vokiečių vėliavos, dokumentai išgabenti į saugesnę vietą. 

Priminsime, kad 1410 metų liepos 15 dieną Žalgirio mūšio lauke krito vokiečių vadas ir daugybė karių. Pergalė Vytautą pagarsino tada visoje Europoje ir prie jo gyvos galvos Lietuva „milžinas buvo”.

Svarbiausia buvo istorinė mūšio reikšmė: sutriuškinus karinę kryžiuočių ordino galybę – jos kariuomenę, XV amžiaus pradžioje lemiamą pergalę laimėjo du šimtmečius dėl egzistavimo kovojusios dvi suverenios valstybės – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos Karalystė. Mūšyje nusipelnė lietuviškos Gediminaičių dinastijos atstovai – Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir Lenkijos karalius Jogaila. Žalgirio mūšio laimėtojai užima deramą vietą tarp žymiausių Europos karvedžių ir politikų.

Įdomu, kad pirmaisiais Nepriklausomybės metais dar nebuvo sugalvotas lietuviškas Žalgirio kautynių pavadinimas. Antano Šapokos redaguotoje Lietuvos istorijoje, išleistoje 1936 metais,  mūšis vadinamas Tanenbergo vardu. Vėliau dailininkas Adomas Varnas įrašė „Žalgiris”, o Algirdo Gustaičio knygos „Lietuva – Europos nugalėtoja” (Hollywood, Californija, 1961) viršelyje šis dailininkas įpaišė ne tik „Žalgirį”, bet ir „Eglėkalnį”.  
          Vokiškoje Vikipedijoje, puslapyje apie Žalgirio mūšį, Lietuva visai neminima. Tik Lenkija. Bet tai nesunku paaiškinti. 1791 metų gegužės 3 dienos Abiejų Tautų Respublikos (ATR) konstitucijoje nėra minimas net Lietuvos vardas. 1795 metais po trečiojo ATR padalinimo neliko ir pačios valstybės. Lietuva vėl atsirado tik 1918 metų vasario 16 dieną.

Juozas Brazauskas, istorikas