Jurgos Lago pirmadienio pozityvas

Įpilsiu pozityvo į pirmadienio taurę.

🙂

Iš principo, tikrumas jau buvo tapęs prabangos preke. Rimtai. Aplink mane sukosi krūvos prisiplakėlių, „laikintojų“, „žvaigždžių“, „žiniasklaidos“ – prieš gerus metus visi jie dingo, nupūsti laikmečio vėjų. Ir atėjo kiti.

🙂

Šiais materijos, įvaizdžio, marketingo ir reklamos laikais – kai jau nebesupratom, kokie yra tikrieji aplinkinių veidai, – buvo sunku atsirinkti. Nekalbu net apie tikrus draugus – šiandien jie pasirodė ryškioje tikroje šviesoje. Paradoksas: užsidėję fizines kaukes, esame priversti nusiplėšti moralines. Ir pasimato tikrasis žmogiškumas taip ryškiai, kaip auksas pelenuose. Pasimato ištisų verslų ir organizacijų tikri veidai. Nebepaslėpsi jų po marketingu ir gudravimais Instagramuose.

🙂

Ir tame yra nepaprasta vertė. Tikrumas kainuoja brangiai. Ir jis vienintelis yra tvarus. Kaip kiekvienam kūnui reikalinga detoksikacija nuo nesveikos gyvensenos, taip ir visuomenei – savotiškas aplinkos detoksas – kai pamatai tikrus reiškinių ir žmonių veidus, kai valosi aplinka nuo prisiplakėlių ir netikrumo.

🙂

Tai yra labai vertinga. Pamenate seną posakį „Nori patikrinti draugą – išeik su juo į kalnus? Išbandymų keliuose sudyla batai, bet sutvirtėja draugystės. Todėl žiūrėkime pozityviai – šiandiena yra dovana, kuri tiksliai parodo, kur link verta eikvoti savo energiją. Kokie žmonės yra tikri draugai, kokie visuomenės veikėjai yra tikrai žmogiški, kokie verslai yra tikrai atsakingi. Kas turi moralinį stuburą, o kas – tik kelnių gumą. O pinigai irgi yra energija – nereikia jų dalinti tiems, kurie jos nepriima. Radau kelis puikius restoranus ir kavines, kurie galbūt rūšiuoja šiukšles, bet ne žmones. Kurie nesislepia po netikromis tolerancijomis, nes jiems nereikia jų vaidinti. Jie tokie tiesiog YRA. Cheers. Pagalvojau, kad gyvenome kažkaip taip, kaip va šioje Michael Nash nuotraukoje (Lenkija, 1946), – kai įvaizdžio, marketingo kerai, politikų melavimas bei neatsakomybė apnuogino ištisus žmogiškumo griuvėsius. Turime šansą pamatyti visą peizažą šiandien – melą apie žmogaus teises, o galiausiai griūvančias Vakarų demokratijų sienas.