Frankfurto knygų mugėje – lietuviškos knygos

Vakar pasibaigė spalio 20 dieną prasidėjusi 73-ioji Frankfurto knygų mugė, kurioje dalyvavo 2 000 leidėjų iš 80 šalių. Dėl pandemijos buvo ribojamas ribojamas lankytojų skaičius – per dieną į mugę galėjo patekti 25 tūkst. žmonių. Po dvejų metų pertraukos vėl gyvai pakviesti leidybos profesionalai į didžiausią literatūros bendruomenės renginį, skirtą naujausiai literatūrai, knygų madoms, leidybos dabarčiai ir ateičiai aptarti.

Tradiciniame Europos leidėjų federacijos susitikime kalbėta apie tai, kokie buvo 2020 ir 2021 metai leidybai, kas knygų rinkos laukia ateityje, konstatuota, jog leidybos rinka traukėsi, tačiau daugelį šalių gelbėjo vis perkamesnės elektroninės, garsinės knygos, ir, svarbiausia, institucinė pagalba: PVM elektroninėms knygoms sumažinimas, papildomas finansavimas bibliotekų fondams.

Dėmesys elektroninėms, garsinėms knygoms, nuo 2025 metų įsigaliosiančiam Prieinamumo aktui mugėje – viena pagrindinių temų daugelyje susitikimų.

Kaip ir kasmet, mugėje buvo skirtas dėmesys skaitymo skatinimo problematikai, kuri pandemijos sąlygomis tapo dar aktualesnė – ne viename renginyje kalbėta apie skaitymo įgūdžių išsaugojimą ir įvairias skaitymo skatinimo veiklas, kai mokyklos buvo uždarytos.

Daugelis šalių susidūrė su ta pačia problema – vaikams, uždarytiems namuose, skaityti buvo sunkiau, nepaisant to, jog galimybių tuo užsiimti turėjo daugiau.

Frankfurto knygų mugėje šiemet vėl pristatytos ir lietuviškos knygos. Lietuvos stende dalintasi tradiciniais lietuvišką knygų kultūrą pristatančiais leidiniais: katalogais „Gražiausios metų knygos 2020 / The Most Beautiful Lithuanian Books of 2020“, „Best Lithuanian Books for Children and Young Adults 2019–2020“, žinių leidiniu „Books from Lithuania 2019–2020. Fiction and non-fiction“, kuriame pristatyta 13 grožinių ir 4 dokumentiniai veikalai, žurnalu „Vilnius Review“ ir kt.

Spalio 20 ir 21 dienomis Lietuvos stende vyko leidėjų susitikimai. Vaikų literatūros agentas Benas Bėrantas, pristatęs naujausiąją vaikų literatūrą, džiaugėsi, kad pandemija nesustabdė augančio susidomėjimo lietuvių vaikų literatūros autoriais, o stendą aplankę užsienio šalių leidėjai teigė, jog šios knygos išsiskiria savo tematika, taip pat leidėjų dėmesingumu knygų kokybei.

Tai patvirtina ir žinia, kad leidykla „Aukso žuvys“ šiemet mugėje su stendu dalyvavo specialiu kvietimu – greta 20-ies kitų iš viso pasaulio atrinktų nepriklausomų leidėjų, užsiimančių vaikų literatūra („Invitation Programme 2021“).

Lietuvos kultūros institutas pristatė vertimų į užsienio kalbas programą, bendravo su tarptautinių knygų mugių rengėjais.

Pirmąją mugės dieną įvyko Rasos Aškinytės romano „Glesum“ pristatymas: kartu su autore apie romaną, kuris Vokietijoje pavadintas „Kleines Bernstein“ (vertė Markusas Roduneris) pasakojo literatūros kritikas Kristofas Hakeris (Christoph Haacker).

Ne daugiau nei du pašnekovai – toks buvo šių metų mugės rengėjų reglamentas. Per pastaruosius metus vokiečių kalba pasirodė Rimanto Kmitos „Pietinia kronikas“, Valdo Papievio „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“, Alvydo Šlepiko „Mano vardas Marytė“ (visas tris išvertė M. Roduneris), Aurimo Švedo „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ (vertė Claudia Sinnig), Undinės Radzevičiūtės „Kraujas mėlynas“ (vertė Cornelius Hellis).

Lietuvos leidėjų asociacijos kuruojamą stendą Frankfurto knygų mugėje rėmė Lietuvos kultūros taryba ir ES programa „Kūrybiška Europa“.

 Kaip ir 2020 metais, kai mugė vyko virtualiai, šis formatas lieka svarbus ir šiemet – didžioji dalis fizinių renginių transliuoti nuotoliniu būdu.

Šių metų Frankfurto knygų mugės viešnia buvo Kanada. Pskutinę mugės dieną, sekmadienį, šis statusas perduotas 2022 metų garbės viešniai Ispanijai.

Nepaisant gerokai mažesnės apimties, leidėjai džiaugėsi galimybe vėl susitikti gyvai, vartyti vieni kitų knygas ir planuoti ateitį po pandemijos.

Parengta pagal Alkas.lt