Reikšmingi „Katalikų kronikos“ keliai Vakarų Europoje

Janina Survilaitė

Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės premijos komisija 2021 metų lapkričio 15 dieną nusprendė siūlyti „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbiams Gerardai Šuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei ir Jonui Borutai 2021-jų metų Laisvės premiją.

Senosios Šveicarijos lietuvių kartos 20 amžiaus pabaigoje išrinkta Šveicarijos lietuvių bendruomenės (ŠLB) valdybos pirmininke ir ėmusi tvarkyti ir studijuoti jų archyvus, pamačiau, kokį svarbų vaidmenį „Katalikų kronika“ suvaidino pasaulyje Lietuvos okupacijos metais, todėl tokią Seimo nutartį pavadinčiau šventa ir teisinga, nes „Katalikų kronikos“ vaidmuo lietuvių išeivijos Šveicarijoje – jau mirusio, tačiau nepamirštamo mūsų tautos elito – veikloje turėjo nepaprastai didelę reikšmę.

Kaip tautos rašytoja jaučiu patriotinę pareigą apie tai keliais bruožais priminti skaitytojams. 

Kai 1952 metų vasario 17 dieną karo pabėgėliams lietuviams Šveicarijoje pavyko susidaryti ir visuotiniame susirinkime pasitvirtinti pagal tarptautinę konvenciją ir Šveicarijos konfederacijos civilinio kodekso (ZGB) įstatymus būtiną Statutą ir kalnų šalyje įkurti pirmąją teisinę lietuvių bendruomenę, jie galėjo pradėti antikomunistinę veiklą užsienyje. Pirmiausia kiekvienas ŠLB narys stengėsi susibičiuliauti su šveicarais, nes tik jie, vietiniai, galėjo būti nepakeičiami bendrininkai aiškinant Vakarų Europai tikrąją Lietuvos padėtį, sovietams okupavus krikščioniškus Pabaltijo kraštus. 1946 metais Berne įsikūrusi Sovietų ambasada išvystė didžiulę melo propagandą, su kuria buvo būtina kovoti, ją paneigiant.

Neutralios Švericarijos įstatymai draudė atvirai organizuoti antisovietinius politinius renginius, todėl padėties sušvelninimui išeiviai savo demonstracijose ėmė kelti plakatus: „Tikėjimo laisvę Lietuvai!“. Giliai tikintys, niekada nesipykę su Dievu šveicarai negalėjo įsivaizduoti sovietinio režimo niekšybės – uždrausti katalikui tikėjimą, todėl mielai jungėsi į išeivijos gretas, jas renginiuose gausiai papildydami.

Archyvuose suradau Anglijoje leidžiamą tikybinės ir tautinės minties žurnalą „Šaltinis“, kurio pirmajame numeryje (1978 m.) po rubrika „Už teises ir laisvę“ buvo aprašyta Ciuriche surengta išeivijos protesto demonstracija:

Prieš Kalėdas Ciuriche įvyko krikščionių solidarumo demonstracija… kuri atkreipė dėmesį į komunistų valdomuose kraštuose tikybos bei sąžinės laisvę. Dviejų tūkstančių minia, nešina deglais, susirinko katedros aukštėje, kur tarptautinės teisės žinovas Ciuricho universiteto prof. dr. W. Kaegi pasakė kalbą, pabrėždamas, kad religijos ir sąžinės laisvės teisės yra pagrindinės žmogaus teisės, kurios garantuotos JTO ir Helsinkio baigiamųjų aktų deklaracijose… (Kalba yra išsaugota VUB RS archyvuose). Lietuviai nešė aukštai iškeltą savo trispalvę ir plakatą „TIKĖJIMO LAISVĘ Lietuvai!“. Kituose transparantuose švietė įrašai: „Laisvę S. Kovalevui ir N. Sadūnaitei!“

Sėkmingai įkūrus teisišką ŠLB, jau pirmaisiais metais išeiviams kilo mintis dėl režimo uždrausto katalikų tikėjimo ir renginių politinių kovų motyvacijai sustiprinti pasitelkti „Katalikų kroniką“. Jos vertėjais į vokiečių kalbą pasiryžo būti medicinos mokslų daktarė Joana Pečiulionytė (1928–2015) ir pedagogas dr. Jurgis Jakaitis (1920–1985; Onos Jakaitytės-Eretienės brolis, vedęs šveicarę.)

1987 m. Pamaldos Rapersvilio bažnyčioje

Dr. J.Pečiulonytei pavyko užmegsti draugiškus ryšius su dviem Šveicarijoje, Ciuricho mieste, veikusiomis šveicarų organizacijomis: G2W – Glaube in der 2. Welt institutu (Tikėjimo 2-ajame pasaulyje) ir Kuratorium Geistige Freiheit (Dvasinės laisvės kuratorija, 1972–1991). Šios abi organizacijos ėmėsi spausdinti ir po visą Vakarų Europą platinti J.Pečiulionytės ir J.Jakaičio į vokiečių kalbą išverstas „Katalikų kronikų“ ištraukas, kuriose akivaizdžiais faktais buvo parodomi žiauriausi sovietų režimo nusikaltimai išniekinant Lietuvos bažnyčias, teisiant, kankinant ir tremiant į Sibirą dvasininkus ir  niekuo nenusikaltusias tikinčiųjų šeimas.

Vakariečiams tada atsivėrė akys, ir jie motyvuotai, drąsiai galėjo kartu su išeiviais iškelti ir smerkti režimo daromas žaizdas žmogaus teisėms į tikėjimo laisvę. Toji veikla Vakarų Europoje gyvavo visus Lietuvos okupacijos metus iki atgimimo…

Krikščionybės 600 metų jubiliejus Rapersvilyje 1987 m.
Vokietijos Vasario 16-osios gimnazijos mokiniai ir seserys vienuolės

… 20-ojo amžiaus pabaigoje įvyko didžiulę europinę plotmę pasiekęs renginys – 1987 metais išeivijos katalikiškų bendruomenių: Šveicarijos lenkų sąjungos ir Šveicarijos lietuvių bendruomenės – išradingai organizuotas krikščionybės 600 metų jubiliejaus paminėjimas Šveicarijos miestelyje Rapersvilyje. Iškilmingos mišios vyko St. Galeno vyskupo Omaro Maeder ir lietuvių vyskupo A.Deksnio globoje-patronate. Pamokslą vokiečių kalba pasakė St. Galeno kancleris kunigas dr. A.Breu, pažymėdamas Krikšto reikšmę Lietuvai.

Po pertraukos vyko žymiausių to meto Europos mokslininkų antikomunistų konferencija-simpoziumas, kuriame paskaitas skaitė lenkų rezistencijos vadovas, „Glaube in der 2. Welt“ organizacijos redaktorius J.Markowski; prof. dr. P.Rabikauskas iš Romos („Lietuvos krikštas“); prof. dr. M.Hellmannas iš Miuncheno („Popiežiai ir Lietuva 13–14 amžiuje“); dr. N.Tayler iš Londono („Lietuvių ir lenkų literatūrų įtaka viena kitai“); dr. I.Röskau iš Miuncheno („Lietuvių ir lenkų literatūrų vystymąsis 1918–1939 metais“). Ypatingo susidomėjimo susilaukė politinė dr. B.Cywinski iš Freiburgo paskaita „Lietuvių tautos 1944–1958 metų tragedija“, kurioje buvo neužmiršti paminėti ir „Katalikų kronikoje“ skelbti tragiški katalikybės slopinimo režime pavyzdžiai…

Kai 2010 metais „Pasaulio lietuvio“ ilgamečio korespondento Vakarų Europai Narcizo Prielaidos 90-ojo jubiliejaus proga rengiau su juo jubiliejinį interviu „Pasaulio lietuviui“, jubiliatas gerai prisiminė „Katalikų kronikos“ reikšmę, atremiant režimo propogandą ir labai pavojingus jos gabenimo iš Lietuvos į užsienį kelius, pareikalavusius ne vieno aktyvisto aukos ir skaudžių nemalonių iš KGB tarnybų.

…2007-ųjų vasario 16 dieną, vykstant ŠLB iškilmingai Vasario 16-osios konferencijai Ciuriche, Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Ženevoje dr. Vytautas Plečkaitis įteikė garbės svečiui Šveicarijos filosofijos mokslų daktarui Udo Robei Prezidento Valdo Adamkaus dekretu skirtą Riterio kryžiaus laipsnio apdovanojimą – ordiną „Už nuopelnus Lietuvai“. Dr. U.Robė – Dvasinės laisvės kuratorijos prezidentas, gindamas žmogaus teises, Šveicarijos „Samizdat“ spaustuvėje rūpinęsis „Katalikų kronikos“ vertimų į vokiečių kalbą publikavimu ir sklaida Vakarų Europoje.

Antrasis Lietuvos katalikų bažnyčios draugas – Šveicarijos evangelikų reformatų pastorius dr. Eugenas Vossas, kurio įniciatyva buvo įsteigtas G2W institutas su atskira leidykla ekumeniniu pagrindu, – medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“ buvo apdovanotas 2008 metais.

Janinos Survilaitės asmeninio archyvo nuotraukos

Titulinėje nuotraukoje: 1970 m. Ciuricho demonstracijoje plakatą laiko dr. J. Jakaitis ir dr. V. Gegeckas