Komentaras: Ar dar prikelsime Tautos istoriją?

Pristatydamas 2021 m. vasario 10 dieną Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės posėdyje pagrindinį klausimą, komisijos pirmininkas p. Jonas Bružas sakė, kad „šalies įvaizdis yra plati tema ir į tai būtina pažvelgti per šalies ir tautos istoriją, į kurią neatkreipus tinkamo dėmesio, gali būti nuvertinta mūsų tapatybė, tautos ir valstybės išskirtinumas daugelio kitų gražių ir progresyvių šalių tarpe, tarp kurių yra Lietuva“. Tačiau tikėtina, kad LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos priimta rezoliucija „dėl Lietuvos įvaizdžio kūrimo žvelgiant per istorinės atminties prizmę” – tik dar vienas šiandieninės LR Seimo ir PLB valdybos bereikšmis pasigarsinimas,
kuris tuojau pat bus užmirštas ir jokių šventesnių rezultatų Lietuvos istorijos atgimimui neatneš.

Tokią išvadą pateikiu, turėdama didelę dabartinę patirtį kovoje už teisingos Šveicarijos išeivijos istorinės veiklos išlikimą ir matydama, koks atsainus LR Užsienio reikalų ministerijos, LR Vyriausybės ir PLB valdybos santykis su patriotiška mūsų išeivijos protėvių 50-ete veikla okupacijos metais, gelbstint Tautos istoriją nuo sovietinės propagandos padarinių, – ir kaip visą dešimtmetį buvusiai aktyviai komjaunimo sekretorei Jūratei Jablonskytei-Caspersen yra atverti visi keliai tęsti
kolaborantinę okupacinio režimo tąsą, niekinant Šveicarijos išeivijos pasiekimus ir ištaisant teisinę Šveicarijos lietuvių bendruomenės įkūrimo datą – 1952 metų vasario 17 d. – į 1950 metų rugpjūčio 20-ąją (be įstatų), t.y. į nelegalią /pogrindinę datą.

Posėdyje nuoširdžiai pasisakiusiųjų asmenų autoritetu norisi tikėti. Komisijos narys, šios temos kuratorius komisijoje, Antanas Šileika, kalbėdamas apie Lietuvos įvaizdį užsienyje pabrėžė, kad Lietuvos pristatymo užsienyje 2020–2030 metais strategijoje yra svarbių įžvalgų, joje yra rimta Lietuvos įvaizdžio analizė, tačiau mažai kalbama apie istoriją. Būtina skirti daugiau dėmesio partizaniniam karui, stalininio genocido kančioms, holokaustui ir kitiems istoriniams klausimams, formuojant viešąjį Lietuvos įvaizdį ateičiai.

Žinoma, tai lietuvių Tautos istorinės tikrovės pagrindas ir unikalumas! Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė p. Paulė Kuzmickienė savo pranešime apie istorinės atminties iniciatyvas kalbėjo, kad Pasaulio lietuviai geriausiai suvokia, kokia didžiulė yra laisvės ir nepriklausomybės kaina ir kad istorinė atmintis, ypač pasaulio lietuvių bendruomenėms, galėtų būti didesnė…

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas dr. Norbertas Černiauskas kalbėjo apie rengiamas Lietuvos istorijos dėstymo bendrojo lavinimo programas ir diasporos istorijos vietą jose.

Mane asmeniškai labai nudžiugino, tikrai geriausios 2021 metų knygos ,,Paskutinė Lietuvos vasara” autoriaus dr. N. Černiausko pastabos dėl tikslų rengiant istorijos ugdymo programas, sugrąžinant pasaulio išeivijos lietuvių istoriją, nes dažnai ji suvokiama kaip priedėlis, o ne integrali Lietuvos istorijos dalis. Tai patvirtna mūsų anūkų atestatai, gauti Lietuvos mokyklose paskutiniuosedešimtmečiuose. Abiturientai iš viso NET nežino žodžio „IŠEIVIS“ reikšmės!
R. Černiauskas kalba apie A.Šapokos vadovėlio gimnazistams sugrąžinimą. Tokią pačią idėją turėjau ir aš, išleisdama savo knygą „PARALELĖS” (2020) apie išeivijos politinę kultūrinę veiklą, rūpinantis politinės lietuviškos kultūros išlikimu ir evoliucija režimo metais, parodydama, kad pasaulio lietuvių istorija, arba Lietuvos žmonių, kurie gyveno ir kūrė už Lietuvos ribų, istorija, pasiekimai ir kultūra „taptų ne Lietuvos istorijos priedėliu, o integralia mūsų istorijos dalimi.” „Paralelės” buvo išsiuntinėtos Vakarų Europos, JAV ir Kanados LR ambasadoms rimtam pasvarstymui, dėl Tautos
istorinių vertybių išgelbėjimo nuo režimo propagandos ir istorinės tikrovės išsaugojimo. 

Taigi ar į Tautos istoriją „neatkreipus tinkamo dėmesio, gali būti nuvertinta mūsų tapatybė, tautos ir valstybės išskirtinumas daugelio kitų gražių ir progresyvių šalių tarpe, tarp kurių yra Lietuva“ (dr. J.Bružas) bus mūsų visų Tėvynės gerovės ateities siekio išraiška LR Prezidentūroje, LR Seime, LR Vyriausybėje ir PLB valdyboje, parodys LAIKAS. 

Janina Survilaitė,
Lietuvos rašytojų sąjungos narė, Laisvės kovotojų nuo 19 a. šeimos dinastijos atstovė, Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė (1999–2006), už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje 2011 metais apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu.