Jurga Lago: „Pabudome ir kelkimės!“

Šiandien yra ta diena, kai sprendžiasi mūsų turto (jo, jo), mūsų vaikų reikalai, mūsų gyvenimo kokybės klausimai. Pažiūrėkite į akis savo vaikui. Ar tikrai, pavyzdžiui, nenorėsite jam palikti savo buto, namo ir turto? Nes šiandien savo išmintingu sprendimu (arba per savo durną galvą) nulemsim jo ateitį. Stovit dabar kryžkelėje: šiuo keliu eisi – teks kautis. Kitu keliu – žirgą prarasi. Trečiu – prarasi galvą. Ketvirto kelio NĖRA (skaityti antrą sakinį).

🙄

Jeigu mes toliau vaidinsim sočius lyg peršerti katinai vakariečius, pranešu jums žinią – tų stambių katinų senoji, rūpestingoji šeimininkė mirė. Ją išnešė šarvoti vakar Nyderlanduose. Matėt?

🙄

After the Ball.“ Juk dar pamenat, kaip sutikdavom pirmuosius vakariečius, atvykusius į posovietinę mūsų Europą – naivius ir peršertus? Pavydėjom jiems visko! Skubėjom, bėgom, dirbom! Kažkur ties 2000-aisiais prasidejo karstligiška ekonominė ir teisinė konvergencija, kodiniu pavadinimu „Opa opa į Europą!” Tada buvo suformuotas politinis ir komunikacinis naujosios politinės darbotvarkės stūmėjų vasalatas. Tada menas tapo prOjektais. O menininkai – propagandos trimitininkais. Nuo 90-ųjų mūsų namučiuose jau sukosi Sorošas. Nuo 2011-ųjų ėmė suktis užkalniai – buvo įjungta protus jaukianti dviguba programa: glostyti ausis mokyklose – „prieš patyčias”, o žiniasklaida įsuko neregėto kalibro „patyčių Lietuvą”: iš mūsų tradicijų, natūralios savisaugos, gyvenimiško racionalumo. Darbštumo, sveiko užsispyrimo, lietuviško santūrumo. Kiekvienas ant žemės nuleidžiantis, praktiškas klausimas tapo „kaimiečio su šaranu ir kroksais” požymiu. Ir Lietuva pasimetė. Prarado budrumą kaukių baliuje. Ir pati tapo riebiu, valstybinės rankos glostomu katinu.

🙂

Nespėjom nė įkvėpti, kaip naujieji – glamūriniai austrių ir šampės – komunistai mus ore apsuko. Nė nemirktelėję mes vėl nusipirkom b… tašėje! Už savo tris dešimtmečius anglijose ir versluose kaltą pinigą tapome priklausomi nuo valstybės: subsidijų, paramyčių, prOjektų. „Pasitikim ja kaip tvarkingi vokiečiai!” 🦾 O pinigus gudriai kapoja infliacija. Prasiskolinę bankai staiga tapo klimato bažnyčiomis. Jų ekspertai – aktyviais klimato kaitos išpažinėjais. O mūsų ausis užgulė dar intensyvesnė melodija – apie „žaliąjį kursą”, „tvarumą” ir „gerovę”.

😂

Tai va. Šiandien yra rytas po baliaus. Ir jums niekas nepasiūlys vandens stiklinės. Nes riebios katės niekam nereikia, o riebias kiaules pjauna.

🙄

Nes valstybė jums nieko neduos, ko jau neatėmė. Ar neatims. Nei covidas, nei klimatas jai nerūpi. Valstybė varoma pinigais ir durnelių darbu bei mokesčiais.

Nuotraukoje: G. Moza “Aklumas yra alkanas”