„Pareigūnai pas mane ieškojo tanko!“

Vidmantas Misevičius, Respublika.lt

Trečiadienį ryte teisėsaugos atstovai krėtė žinomos visuomenininkės, mokytojos Astros Genovaitės Astrauskaitės namus. Vakarop, nusiraminusi po patirtų sukrėtimų, Astra Genovaitė Astrauskaitė apie patirtus išgyvenimus papasakojo „Respublikai“.

– Kaip prasidėjo Jūsų rytas?

– Puikiai. Apie 7-ą valandą pabudau nuo intensyvaus beldimo į duris. Pagalvojau, kad užsuko dukra, tad gerokai nustebau ant slenksčio išvydusi tris pareigūnus – du vyrus ir vieną moterį. Jie prisistatė ir pareiškė, kad teismo pavedimu atvyko atlikti kratos, nes aš esu įtariamoji iškart dviejose bylose.

Pasakiau jiems, kad nieko neleisiu daryti be savo advokato ir paskambinau Kęstučiui Skrebiui. Jis taip anksti nekėlė ragelio, o atvykusieji pradėjo nervintis. Norėjo kratą pradėti be jo ar pasikviesti kaimynus, bet pasakiau, kad taip nieko nebus. Kai pabandžiau paskambinti dukrai, vienas iš pareigūnų prišoko pareiškęs, kad esą kažką trinu telefone. Visgi, pamatęs, kad skambinu dukrai, nurimo. Įdomi detalė: kol jie buvo trise, buvo ganėtinai agresyvūs, bet atvykus dukrai apsiramino ir toliau elgėsi mandagiai.

– Kas buvo toliau?

– Prasidėjo krata. Tikrino viską iš eilės – krėtė spintas, knaisiojosi balkone. Gavau palydėti juos į rūsį ir į savo automobilį. Kaip vėliau paaiškino, ieškojo ginklų ir narkotikų. Nežinau, ar jie supainiojo mane su kokia nors Laisvės partijos nare, ar tikėjosi rasti feljetone minėtą tanką, tačiau nieko iš ieškotų daiktų nerado. Vėliau dar kažkam pasiskambino ir pasitikslino, ar paimti drabužius, su kuriais buvau mitinge.

Visgi vėliau apsiribojo paimdami mano nešiojamą kompiuterį ir mobilų telefoną. Tik man keista pasirodė, kad prieš apsispręsdami paimti šiuos įrenginius, jie dar ilgai juose knaisiojosi. Kas galėtų paneigti, kad tuo metu, kai vienas pareigūnas mane apklausė, kitas ko nors neprikišo į mano telefoną ar kompiuterį? Be to, juos, kaip įrodymus, paėmė mažiausiai mėnesiui, tad nenustebsiu, jeigu jie juose ras tai, ko niekada ten nebuvo.

Taip pat teisėsauga labai norėjo, kad aš šiandien pas juos apsilankyčiau, bet po tokio „draugiško“ vizito sustreikavo sveikata, tad teko skubiai važiuoti į polikliniką. Niekada neturėjau problemų su spaudimu, o šiandien jis labai pakilo, tad šiuo metu turiu nedarbingumą. Kita vertus, tai nėra blogai, nes turėsiu laiko ramiai įvertinti tai, kas įvyko.

– Galite patikslinti, kuo Jus kaltina?


– Trečiadienį sužinojau, kad esu įtariamoji iš karto dviejose bylose – „Dėl valstybinio perversmo rengimo“ ir „Dėl mitingo, peraugusio į riaušes, organizavimo“. Tik tas jų kaltinamasis aktas skamba kažkaip keistai. Man prikaišiojama, kad mitingu kėsinausi į valstybės suverenitetą, raginau žmones sukilti, „galimai“ išprovokavau riaušes, agitavau prieš valdžią ir, svarbiausia, viešai šaipiausi iš valdžios atstovų. Jeigu už pastarąjį dalyką Lietuvoje pradės bausti, tai reikės nuteisti kokią 80 proc. šalies gyventojų, nes maždaug tiek jų iš valdžios kasdien ir šaiposi.

– Ką galvojate daryti toliau?

– Kovosiu. Tiek už save, tiek už kitus, šios valdžios persekiojamus, asmenis. Juolab, kad, mano supratimu, kratą atlikę pareigūnai rėmėsi neteisėtu dokumentu. Jie man paliko 2021 metų rugpjūčio 8 d. nutartį. Ja Apylinkės teismas, prokurorams prašant, leido atlikti pas mane kratą. Bet nutartyje yra punktas, kad ją buvo galima apskųsti per septynias dienas.

Klausimas: kaip aš galėjau pasinaudoti savo teisėmis ir nutartį apskųsti, jeigu ją pamačiau tik prabėgus maždaug pusmečiui? Kodėl man niekas nedavė su ja susipažinti anksčiau? Kodėl buvo pažeista mano teisė į gynybą? Ir kodėl, nors nutartis buvo priimta dar rugpjūtį, kratą nuspręsta atlikti tik dabar, vasarį? Jeigu taip mane siekta eliminuoti iš vasario 16-osios minėjimo, tai jiems jau tas nepavyko. Aš jame tikrai dalyvausiu. O iki to laiko, tikiuosi, bus galima ir skundą pateikti.

Tiesa, vienas K.Skrebys gali visko nespėti, tad jeigu atsiras daugiau norinčių padėti ir valdžios persekiojimo nebijančių teisininkų, mielai jų pagalba pasinaudosime. Akivaizdu, kad valdantieji nepaiso nei įstatymų, nei Konstitucijos, tad mes įgauname ne tai, kad teisę, bet netgi pareigą ginti tai, ką pažeidinėja dabartinė šalies valdžia.


Mokytojos Astros kreipimasis į Lietuvos žmones:

Mielieji, Vasario 16-oji – visos Lietuvos žmonių šventė! Ne represinio Landsbergių klano, ne Vasario 16-ąją nusisavinusio autokrato Vytauto Landsbergio, bet mūsų visų! Esame dėkingi 1918 metų Vasario 16-osios Signatarams, ypač dr. Jonui Basanavičiui, už atkurtą Nepriklausomą Lietuvos Valstybę. Esame dėkingi 1990 metų Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto Signatarams, ypač Romualdui Ozolui, svarbiausiam Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Architektui, Sąjūdžio programos ir Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo veiklos gairių kūrėjui. Daugiausiai Atkuriamos Lietuvos Respublikai nusipelnė Signataras Romualdas Ozolas, nusikalstamai Vytauto Landsbergio nustumtas į istorijos paraštes. Kviečiu Visus Lietuvos Žmones šia Vasario 16-ąją paminėti, atiduoti pagarbą būtent Romualdui Ozolui, o Vytautui Landsbergiui atitinkamai paaiškinti, kad jis savo asmenybės kulto Lietuvoje neįteisins. Tauta žino savo Didvyrius!