Slėptuvių nėra, bet žmonės saugūs?

Angelė Digaitytė

Prasidėjus karui Ukrainoje, sunerimo visa Europa.  Lietuvoje ypatingai. Mažai kas, atrodo, betiki, kad buvimas NATO apsaugos nuo karo šalies teritorijoje. Ir susirūpino, kur reikės slėptis, jei vis tik taip nutiks.

Vokietijos pietvakariuose esantis miestas Liudvigshafenas prie Reino 1943 metų naktį iš rugsėjo 5-osios į 6-ąją, per tris valandas apie 500 Didžiosios Britanijos lėktuvų numetus 357 sprogstamąsias ir 77 250 padegamąsias bombas, buvo beveik visiškai nušluotas nuo paviršiaus. 5135 pastatai buvo sugriauti arba apgadinti. 50 000 žmonių liko benamiais. Bet! Gausybės (31) mieste esančių priešaviacinių bunkerių dėka žuvo TIK 128 žmonės ir 580 buvo sužeisti. Sakau „tik“, nes aukų galėjo būti tūkstančiai.

Šveicarijoje gyvenanti lietuvė Vilija Handschin feisbuke teigia, jog Šveicarijoje „civilinės gynybos rūsys yra kiekviename gyvenamame name, jo įrengimas buvo privalomas, kiek žinau, nuo 1960 metų.“ Ji paskelbė nuotrauką iš laikraščio „Tages Anzeiger“, 2022.03.12. Anot V. Handschin, šiuo metu „Šveicarijoje prakalbo apie civilinės gynybos rūsių kontrolę – kaip visada, dalykiškai, be panikos kėlimo“.

Civilinės gynybos slėptuvė Šveicarijoje

Neseniai Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė patikino, kad šalyje yra pakankamai slėptuvių, galinčių apsaugoti karo metu, ir pabrėžė, kad institucijos skiria daug dėmesio civilinei saugai.

 Tačiau, kaip rašo Tv3.lt, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojo Adomo Bužinsko teigimu, slėptuvių sostinėje šiuo metu nėra. Bet valdininkas patikina, kad nelaimės atveju panikuoti nereiktų, nes saugumą užtikrinančiomis vietomis valdžia rūpinasi iš anksto, ir primena, ką reikia daryti įvykus nelaimei:  patartina apsirūpinti maisto ir vandens atsargų tiek, kad užtektų 72 valandom, turėti kalio jodido tablečių ir panašiai.  Astravo atominės elektrinės avarijos atveju, kadangi Vilnius nepatektų į evakuacijos zoną, pasak A.Bužinsko, saugiausia įsijungti radiją ar televizorių, sekti naujienas ir sėdėti namuose užsidarius langus. Įvykus didesnei stichinei nelaimei, tektų slėptis kolektyvinio saugumo vietose. Kiek jų Vilniuje – nenurodė. Kauno miesto savivaldybė pateikia 250 apsaugos statinių atsitikus ekstremaliai situacijai. Tiesa, kaip pripažįsta valdininkas A. Bužinskas, tos kolektyvinio saugumo vietos nėra skirtos slėptis –  labiau „susitelkti ir gauti savo poreikius užtikrinančias paslaugas“. Kalbama apie mokyklas, vaikų darželius, požeminius darželius ir pan.  

 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) informuoja, kad „įprastomis gyvenimo sąlygomis minimi statiniai naudojami įvairiems visuomenės poreikiams, o ekstremaliųjų situacijų metu juos galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių“.  

Lietuvoje platinami lankstinukai, kaip elgtis ekremalios situacijos metu. Juose rašoma, kad pasiėmus pinigus, brangenybes, dokumentus ir visus kitus vertingus daiktus, reiktų vykti į tas kolektyvinio saugumo vietas. Kai kuriems skeptikams tai sukėlė asociacijas su nurodymais žydams Antrojo pasaulinio karo metu…  Bet vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė akcentavo, kad šiuo metu ypač svarbu būti rimtyje ir nekelti panikos.

Gyventojai raginami būti pasirengę galimoms ekstremalioms situacijoms ir pasidomėti, kokiomis priemonėmis joms apsirūpinti. PAGD intarnetinėje svetainėje skelbiami patarimai, krepšelio turinys (higienos priemonės, dokumentai, pinigai, konservuotas maistas, vanduo, medikamentai, pirmosios pagalbos priemonės) ir šeimos veiksmų planas. Visi šeimos nariai privalo žinoti, kur yra būtiniausi daiktai, kad, prireikus išvykti, juos būtų galima skubiai susidėti į krepšį.

PAGD civilinės saugos valdybos atstovo Ernesto Trunovo, jeigu jau gyventojui tektų slėptis, pagrindinis patarimas – „nebūti atviroje vietovėje, kurioje vyksta kariniai veiksmai. Privaloma ieškoti priedangos, būti toje priedangoje, slėptis už sienų ar būti namuose“.

Titulinėje nuotraukoje: Liudvigshafenas prie Reino po bombardavimo 1943 m. rugsėjį