Kas temdo Lietuvos Šaulių sąjungos padangę?

Janina Survilaitė

Mano Tėvas Jonas Survila buvo Lietuvos Respublikos Šaulių sąjungos narys, Raseinių apskrities Šaulių sąjungos vadovas, ginkluoto pasipriešinimo prieš Lietuvos okupaciją „Šaulių bataljonas“ organizatorius ir vadovas.

Mokytojas Jonas Survila Lietuvos istorijoje įrašytas sąrašuose pasišventusių nepriklausomos Lietuvos Mokytojų, kurių tiksluose buvo reikšmingiausi Tautai darbai: PATRIOTINIS auklėjimas, kokybiškas jaunosios kartos lavinimas ir LABDARA. Pažangios pasaulio šalys, tapusiomis laisvomis ir nepriklausomomis, tokius pedagogus laiko savo tautos PRANAŠAIS, nes tobula tauta bus tada, kai jos piliečiai bus patriotai, turtingieji pagelbės neturtingiems ir gerą mokslą gaus visi tautos piliečiai.

Tai – TAUTOS ir jos VALSTYBĖS amžinosios vertybės!

Jonas Survila gimė 1899 metų sausio 31 dieną Raseinių apskrityje, Batakių valsčiaus Varnaičių kaime knygnešio Martyno Survilos šeimoje. Pradinę mokyklą baigė Batakiuose, 1919 metais įstojo į Raseinių gimnaziją. 1922-aisiais įstojo į Tauragės mokytojų seminariją, po ketverių metų baigė Kauno mokytojų seminarijos aukštuosius pedagoginius kursus ir pagal paskyrimą išvyko mokytojauti į Šakių apskritį.

1928 metais, kai Lietuvoje įvestas privalomas vaikų pradinės mokyklos lankymas, J. Survila sugrįžo į gimtųjų Raseinių apskritį – steigti pradinių mokyklų tinklą. Jo pastangomis buvo įkurtos ir sėkmingai veikė Paišlynio, Pašaltuonio, Alėjų, Kalnujų pradinės mokyklos. Bendraamžiai Survilą apibūdino kaip pedagoginės profesijos meistrą, besiremiantį žymių Europos pedagogų patirtimi ir savo veikloje matantį viso savo gyvenimo prasmę.

Glaudus J. Survilos bendradarbiavimas su vadovėlių pradinėms klasėms sudarytoju, pedagogu Jonu Murka davė gražių rezultatų: parengta daug pažangių vakarietiškų programų, vadovėlių, vaizdinių priemonių, pedagogikos metodinių leidinių. Survilos talentas numatyti galutinius rezultatus naikinant neraštingumą pakėlė ne tik Raseinių, bet ir visos Lietuvos švietimo sistemą, o patriotinį jaunimo auklėjimą J. Survila suprato ypač plačiai: nusprendęs, kad Lietuvos žemdirbystei vystyti reikia pažangių ūkininkavimo būdų, jis, bendraudamas su Kauno žemės ūkio rūmų mokslininkais, visame rajone organizavo jaunųjų ūkininkų kursus. Už tai, kad Raseinių rajono ūkininkai pradėjo auginti pirmarūšes daržoves, skiepytus vaismedžius ir vaiskrūmius, javus, veisti naminius gyvulius, paukščius (pvz., Pekino antis, didžiąsias baltąsias žąsis ar linus „Vaižgantas“), dėkingi savo Mokytojui Survilai.

Tėvai P. ir J. Survilos

Okupavus Lietuvą, 1940 metų lapkritį okupantų Survila pamokos metu buvo areštuotas, kalintas Raseinių kalėjime, o 1941 metų birželio 22 dieną Vermachto armijai artėjant prie Raseinių, su dalimi kalinių išvežtas į Rusijos Čkalovo srities Orienburgo kalėjimą ir nuteistas mirties bausme sušaudant. Liko trys maži sūneliai, jauniausiąją dukrelę stribų suspardyta mokytoja P. Survilienė pagimdė po pusantro mėnesio, taip ir niekada nemačiusią savo Tėvo.

(Mokytojo, LR nusipelniusio šaulio Survilos likimą įrodantys dokumentai ir gyvenimo aprašymas saugomi ir Raseinių krašto muziejuje. )

1990 metų birželio 28-ąją Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas Mokytojui Jonui Survilai pripažino ir patvirtino Laisvės kovų dalyvio pažymėjimą Nr. 8-12802/90; LR Genocido ir rezistencijos Centro dekretu Laisvės kovų dalyvio statusas patvirtinantas pažymėjimu Nr. 3760. Mirties įvykdymo (sušaudymo) data ir vieta nustatyta: Čkalovo srities Orienburgo kalėjime 1941 metų gruodžio 19 dieną.

2002 metų gegužės 30 dieną Laisvės kovotojo mokytojo Jono Survilos šeima ir pora dar tada gyvų J. Survilos mokinių Raseinių rajono savivaldybei pateikė prašymą dėl Mokytojo JONO SURVILOS atminimo įamžinimo, pavadinant vieną Raseinių miesto gatvę Jo vardu. Praėjo 20 metų – deja! Tebegyvi tik pažadai… Garbingam rajono Laisvės kovotojui nėra vietos ir rajono Garbės piliečių sąraše, nes ten seniai sėdi išsirikiavę visi buvę komunistai, kagėbistai ir sovietinio režimo kolaborantai!  Raseinių savivaldybei perduoti J. Survilos veiklą įrodantys dokumentai kas ketveri metai, radikaliai pasikeičiant rajono valdžiai, išmetami lauk…

Ir niekam visai nesvarbu, kad Raseinių M. Martinaičio virtuali kilnojamoji paroda gausiai internete lankoma, kad apie ne tik nepaprastą, vaikus mylėjusį Lietuvos Mokytoją, bet ir didelį Tautos patriotą, aktyviai kovojusį už Tėvynės laisvę, yra surinkti prisiminimai pavadinimu „Šimtmečio Mokytojas“:

 Mokytojo dosnumą pagelbėti kiekvienam neturtingam ir nelaimingam savo mokiniui būtų sunku aprašyti net keliolikoje puslapių. (Ariogaloje gyvenantis Marijonas Globys „Naujo ryto“ korespondentui Barevičiui 1988 m. pasakojo: „<…> Mūsų mokytojas Jonas Survila buvo nuostabus žmogus. Mes jo laukdavome kaip kažin ko brangiausio. Jis mus šelpė ir išmokė ne tik rašto. Dabar jo dėka galiu rišti knygas, išmokau auginti, prižiūrėti, skiepyti vaismedžius. <…> Dovanodavo sąsiuvinius, knygas…“ – rašoma ir atminties dienoraščiuose.

1999 metų policijos laikraštyje „Sargyba“, rašytojo Sigito Gedos interviu antrašte „Mes – būsimos aukos“, sakoma:

Pasakysiu atvirai: per tą laiką visa tai, už ką kovojome,– nuėjo niekais, […] Matydami savo bjauriąsias puses, ir tą, ką paveldėjome, ir tą, ką įgijome… Įgijome bjaurių dalykų… Minėtosios demokratijos žiedai vis nepražįsta… pradedame tikėti žmogumi, turinčiu rimtą postą, turinčiu savo komandą, tik po kurio laiko atskleidžiami baisūs jo veiklos užkulisiai… Tada buvom okupuoti. Šiandien laisvi, bet besiprašantys į naujos okupacijos glėbį. Tai – modernioji okupacija, apimanti žmogaus protą, mintis, visą jo gyvenimą. Paprasčiausiai pardavinėjama Lietuvos idėja…

Norisi dabartinės mūsų LR Vyriausybės ir garbingą istoriją turinčios LR šaulių sąjungos valdybos su pulkininku p. Albertu Dapkumi priešakyje paklausti: ar ne paprasčiausiai pardavinėjate Lietuvos idėją?.. Ar okupantų palikuonė p. Viktorija Čmilytė, kurios senelis, rusų armijos tankistas, 1944 metais okupavo Lietuvą, o tėvas kagėbistas V. Čmill Lietuvos sąjūdžio laikais, 1986-1990 metais, iš Rusijos federacijos gaudavo aukštus apdovanojimus už Lietuvos Sąjūdžio laisvės idėjų slopinimą, tikrai yra verta būti garbingose Lietuvos šaulių gretose???

Mums, nužudytų Laisvės kovotojų Šaulių sąjungos palikuonims, širdys plyš, kai okupantų palikuonė V. Čmilytė išdidžiai apsivilks tą pačią šaulio uniformą, kuria pokaryje nešiojo ir mūsų partizanų būrių vadai, ir didžiuosis savo „pasiekimais“, per porą metų suskaldžius visą Tautą! (Žr. visi įrodymai buvo paskelbti ir išviešinant abiejų Čmilių dokumentų kopijas internete 2021-2022 metais. R. Janutienė.)

2022 metų kovo 16 dieną išsiunčiau savo ir LR šaulių sąjungos režimo nužudytų palikuonių vardu PROTESTĄ LR šaulių sąjungos pirmininkui p. pulkininkui A. Dapkui.

Jau įpratome negauti net mandagaus atsakymo dėl to, kad esame LR Seimo priskirti ir paskelbi Tautos „išgamų ir padugnių sąrašuose“.

Ten, kur paskutiniu metu atsiduria visi buvę kovotojai už LAISVĘ IR TIESĄ.

Janinos Survilaitės asmeninio archyvo nuotraukos. Titulinėje: Jonas Survila