Jurga Lago: „Mes galime rinktis!“

Viktoro Orbano pergalės Vengrijoje ir Alaino Delono pareiškimo apie eutanaziją Šveicarijoje fone.

🙄

Sakysit, kuo jie susiiję? Surišti abu įvykiai ir inkrustuoti tame pačiame laikmetyje, įsirėžę į ankstyvą 2022-ųjų balandį. Visiems spėliojant – ar pasaulio galingieji lošia globalizmo pokerį ir yra susitarę? Ar globalizmo lošėjų partija artėja į logišką pabaigą – nugalėta tautų laisvių, šalių skirtybių, žmonių teisių? Ar nurims įsibėgėję vėjai, sustabdyti nacionalinių valstybių sienų?.. Klausimai tvyro ore. Sakysit – nuo mūsų niekas nepriklauso. Vis pamirštam, kad tik dėl mūsų (tos 99% daugumos) visada viskas vyksta. Nes žemės be žmonių ir gyventojų nebėra nei valstybės, nei šalys, nei tautos. Tik dėl mūsų vyksta neregėtos apimties spektakliai, sukamos „žiniasklaidos” girnos, dirba propagandos jėgainės… Sako, kad šuo nuo liūto skiriasi tuo, jog žmogui metus pagalį, šuns dėmesys lekia su medžio gabalu, o liūto žvilgsnis nukrypsta į patį žmogų. O, kad žmogus sugebėtų rinktis ne šuns matymo kryptį! Nepriimti tik fakto. Pažvelgti į priežastis. V.Orbano pergalės, A.Delono eutanazijos viešinimo visais pasaulio kanalais, kitų įvykių priežastis… Ir matyti, KODĖL. Nes tik toks yra nešuniškas matymo kampas. Matyti, kodėl siekiama mūsų dėmesio, rašoma, kalbama. Vienu atveju – su liūdesiu – apie užsispyrusios vengrų tautos gyvybę, kitu atveju – su pagarba – apie intymų aktoriaus sprendimą pasirinkti mirtį. Suprasti, kad kiekviena žinia, nuotrauka, garsus pareiškimas šiandien dažniausiai yra tik pagalys.

🙄

O pozityvas tame, kad mes galime rinktis. Savo matymo kryptį. Atsukti akis į priežastis, ne į veiksmą. Matyti priežastis, suprasti tikslus ir taip matyti kelią. 🙂

Nyuotrauka: By Georges Biard, CC BY-SA 3.0, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=10589661