Universalių bazinių pajamų spindesys ir skurdas

Džaivild Apanavičienė

Lietuvoje prabilta apie universalias bazines pajamas – pinigus visiems šalies gyventojams, kurių pakaktų būtiniausiems poreikiams. Tai suteiktų žmogui laisvę sakyti „ne“ blogoms darbo sąlygoms, mažam atlyginimui, darbui ne pagal pašaukimą. Kur kas daugiau žmonių išdrįstų kurti verslus, kai kurie rašytų knygas, dar kiti… Ateityje tai gali tapti būtinu atsaku į socialinius, ekonominius ir technologinius pokyčius, kuriuos lemia globalizacija. Jau per artimiausią dešimtmetį numatomas darbo vietų sumažėjimas gali siekti iki 70 %. Bazinės pajamos apsaugotų žmones nuo skurdo ir socialinės atskirties.

Bazinės pajamos turi ir tamsiąją pusę – jos nuskurdintų Lietuvą, nes prireiktų kone metinio biudžeto metų išmokoms. Be to, baiminamasi, kad smarkiai sumažėtų motyvacija dirbti. Iškeltas ir išteklių tvarumo klausimas – nekuriantys ar kuriantys nepaklausius produktus žmonės tik švaistys resursus.

JAV Stoktono universitetas atliko du metus trukusį tyrimą, kuriame 125-iems mažas pajamas gaunantiems gyventojams kas mėnesį būdavo duodami 500 dolerių vertės čekiai. Dalyviai buvo kur kas sveikesni bei labiau patenkinti gyvenimu, mažiau depresyvūs ir mažiau nerimastingi, lyginant su kontroline grupe – to paties socialinio sluoksnio žmonėmis, negaunančiais čekių. Eksperimento dalyviams geriau sekėsi susirasti darbą arba pagerinti užimamas pareigas. Tyrimo pradžioje 28 % dalyvių dirbo visą darbo dieną, o po metų – jau 40 %. Kontrolinėje grupėje šis rodiklis buvo gerokai mažesnis: išmokų gavėjai nuolatinius darbus susirado maždaug dvigubai dažniau nei kontrolinės grupės atstovai. Tyrimas atskleidė labai svarbų niuansą – pinigų stygius sukuria laiko stygių.

Stambų socialinį ir ekonominį eksperimentą, išmokant 560 € bazines pajamas dviem tūkstančiams žmonių, Suomijoje iniciavo Socialinių reikalų ir sveikatos ministerija. 2018 m. pasibaigęs eksperimentas, pateikė įdomius rezultatus. Bazinės pajamos padėjo žmonėms pagerinti bendrą savijautą, mąstymo aiškumą bei pažintines funkcijas, sumažinti depresijos ir nerimo riziką. Išaugo tikėjimas visuomene ir socialinėmis sistemomis. Dalyviai optimistiškiau žvelgė į ateitį. Kalbant apie norą dirbti, rezultatai nevienareikšmiški – vieniems dalyviams tai nedarė įtakos, kiti perėjo į mažiau apmokamą, bet širdžiai mielesnį darbą, dar kiti pradėjo dirbti ne pilnu etatu ir grįžo prie jiems įdomios veiklos, kuria negalėjo užsiimti, kai dirbo visą darbo dieną.

Šio eksperimento organizatoriai buvo kritikuojami dėl per mažo dalyvių skaičiaus ir per mažų išmokų, kurios buvo beveik penkis kartus mažesnės nei vidutinis atlyginimas šalyje.

Besivystančiose šalyse eksperimentai, kurie priminė bazinių pajamų projektus, buvo įgyvendinti Namibijoje ir Indijoje. Indijos projekte apie 6000 gyventojų 8-iuose kaimuose 18 mėnesių gavo nedidelę bazinę išmoką. Jų patirtis buvo lyginama su 12-os panašių kaimų, kurių gyventojams bazinės pajamos nebuvo mokamos. Kaimuose, kuriuose vykdytas projektas, buvo užfiksuota teigiamų poslinkių keturiose srityse:

1. Išaugo žmonių gerovė – pagerėjo gyventojų mityba, sveikata, moksleiviai ėmė geriau mokytis.

2. Ryškus teigiamas poveikis lygybės srityje. Bazinės pajamos padėjo neįgaliesiems labiau nei visiems kitiems, moterims – labiau nei vyrams, o žemiausių kastų namų ūkiams – labiau nei aukštųjų kastų šeimoms.

3. Nustatytas teigiamas ekonominis poveikis – bazinės pajamos padėjo užtikrinti daugiau darbo galimybių.

4. Išaugo papildomo ir savarankiško darbo mastas.

Didžiausias bazinių pajamų kritikų argumentas, kad jos skatins dykaduonystę, nepasitvirtino. Atlikti eksperimentai parodė, kad bazinės išmokos nemažina dalyvavimo darbo rinkoje arba mažina labai nežymiai. Dažniausiai dalyviai paliko darbus tam, kad prižiūrėtų vaikus ar neįgalius šeimos narius. Pinigai nei viename bazinių išmokų projekte nebuvo švaistomi – tokioms prekėms kaip tabakas ar alkoholis buvo išleista mažiau nei 1 % gautų išmokų. Visų projektų dalyviai tapo sveikesni, pozityvesni, laimingesni. Pažymėtina, kad laimingesni tapo ir dalyvių vaikai.

Tačiau toks bazinių pajamų spindesys slepia daug didesnį skurdą, nei tą, apie kurį kalba šių pajamų kritikai. Dalis žmonių taptų visiškai priklausomi nuo išmokų. Ypač tie, kurie iškristų iš darbo rinkos dėl darbo vietų nykimo ateityje. Taip pat tie, kurie prižiūrės vaikus ar neįgalius šeimos narius – juk bazinės išmokos eliminuos daugelį šalpų. Priklausomi nuo tokių išmokų žmonės gali tapti šalių vyriausybių manipuliacijų objektu. Baimė prarasti bazinius pinigus vers juos vykdyti visas komandas. Šūkis „Petys už laisvę“ netruks virsti „Petys už išmokas“. Už išmokas gali būti pareikalauta bet ko, su kuo žmogus nesutinka. Nuolatinės vidinės nuolaidos formuos klusnų vergo mentalitetą ir virs dvasiniu skurdėjimu. Taigi, po bazinių pinigų spindesiu gali slėptis begalinis dvasinis skurdas.

Parašykite komentarą