Kijevo siaubo pasakos

Džaivild Apanavičienė

Ukrainos karo legendos – kaip skiepų nauda – paremtos ne faktais, o tikėjimu. Be tikėjimo jos griūva kaip skiepų geras vardas, paviešinus „Pfizer“ dokumentus, ar skiepais pastiprintas imunitetas. Pasivaikščiokime po Ukrainos karo legendų Pasaulį, virš kurio jau teka Tiesos Saulė.

Štai drąsuolė karžygė Olena išeina į balkoną parūkyt. Žiū, žydroje padangėje skraido rusų dronas. Rūkorė karžygė kad svies į jį konservuotų pomidorų su slyvomis stiklainį tokia jėga, kad šis ištiško į daug mažų droniukų! Pastaruosius Olena išnešiojo į skirtingus šiukšlių konteinerius, kad suklaidintų sekimo įrangą.

O štai ožka-kamikadzė ištrūko iš ūkinio pastato ir nuskuodė tiesiai prie rusų kareivių įrengtos žiedinės gynybos. Drąsi ožka detonavo sprogmenis ir sužeidė 40 Ali Babos plėšikų, oi, rusų karių. Ožka paskelbta Ukrainos nacionaline didvyre. Pranešama, kad ištaškytos į smulkius kepsniukus ožkos likimas nežinomas. Tikimasi ją surasti ir įteikti apdovanojimą.

„Kijevo vaiduoklis“, kaip ir Kijevo ožka, numušė 40 priešų, tai yra priešo lėktuvų. Jis – legenda, nacionalinis Ukrainos didvyris. Jis vienas pats laimės karą. Buvęs Ukrainos prezidentas Piotras Porošenka „Twitter“ paskyroje paskelbė „vaiduoklio“ nuotrauką. Ukrainos saugumo tarnyba socialiniame tinkle „Telegram“ pasidalijo ta pačia nuotrauka su prierašu, kad „Vaiduoklis“ numušė 10 priešo lėktuvų. Neilgai trukus „Vaiduoklis“ numušė skraidančiąją raketą „Kalibr“, po to dar 14 rusų lėktuvų ir t.t., ir taip iki 40. Paaiškėjo, kad eksprezidentas pasidalijo trejų metų senumo nuotrauka, kurioje užfiksuota, kaip taktinės aviacijos brigados pilotai išbando naujus šalmus. Buvo ir vaizdo įrašas, sulaukęs begalės peržiūrų bei patiktukų, kur matyti, kaip „Kijevo vaiduoklis“ numušinėja rusų lėktuvus. Paaiškėjo, kad įrašas – 2008 metais sukurto „Digital Combat Simulator“ simuliacinio žaidimo fragmentas. Taigi „Kijevo vaiduoklis“ – centralizuotos propagandos kūrinys.

Dar viena tiesa, kuri nesiilsi amžinu atilsiu masinėse Bučos kapavietėse, o keliasi ir kaip koks Bučos vaiduoklis sklendžia ir šmėsteli tai šen, tai ten. Kai kas pasakytų, kad lenda yla iš maišo, tačiau šiuo atveju lenda sviedinių smigiai iš kūnų. Dešimtyse kūnų iš masinių kapaviečių rasti metaliniai smigiai, esantys jau retai naudojamuose sviediniuose. Tokiame sviedinyje gali būti iki 8000 smigių, kurių ilgis 3-4 centimetrai. Tai ginklas, skirtas prasiskverbti į tankią augmeniją ir smogti daugybei priešo karių. Žiniasklaida Bučos tragedijos metu pranešinėjo, kad kovo 30 dieną visi Rusijos daliniai paliko Bučą, išvažiavimai iš miesto šiaurės kryptimi nebuvo užblokuoti, o pietinį pakraštį, įskaitant gyvenamuosius rajonus, Ukrainos kariai visą parą apšaudė iš didelio kalibro artilerijos.

Gyvačių salą išgarsinusi istorija – dar vienas melas. Skelbta, kad Ukrainos kariai pasiuntė rusų laivą plaukti į erotinę kelionę ir už šį pasiūlymą žuvo. Tačiau realybė tokia, kad Ukrainos kariai buvo paimti į nelaisvę, taigi plaukė tuo pačiu rusų laivu, ta pačia kryptimi, o vėliau buvo iškeisti į Rusijos karius. Istorija nutyli, ar rusų kariai juos plukdė pasiūlymo link.

Stebuklų krašte sava nuosava Mikė Melagėlė – buvusi Ukrainos Žmogaus teisių ombudsmenė Liudmila Denisova. Prokuratūros patikrinimas parodė, kad jos skleisti prievartos prieš ukrainiečių vaikus teiginiai negali būti patvirtinti. Teisėsaugininkai tikrino medikų ir policijos įrašus, duomenis apie žuvusiuosius, bandydami surasti tuos atvejus, kuriuos aprašė Denisova; ieškojo dvimečių dvynių iš Chersono, kurie mirė išprievartauti, mergaičių, prievartautų mamos akivaizdoje, bei tyrė daugybę kitų jos aprašytų atvejų. Ukrainos prokuratūrai atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Aukščiausiosios Rados paskirtos buvusios šalies žmogaus teisių gynėjos L. Denisovos teiginiai apie tariamus rusų karių prievartavimus – melagingi. Kas paskatino imtis tyrimų? Ogi labai jau neįprastos prievartos istorijos: per daug suasmenintų detalių, itin detalizuotos prievartos scenos. Na, o jeigu atrodo kaip melas, skamba kaip melas, dvokia melu – tai ir yra melas. Iš pradžių žmogaus teisių gynėja sakė, kad šias istorijas pasakojo skambinusieji jos įkurta pagalbos linija, tačiau galiausiai prisipažino melavusi. Simboliška tai, kad ta pagalbos linija pradėjo veikti melagių dieną – balandžio 1-ąją. Taigi raudonšiknių perfomansai, mirkant savo genitalijas pomidorų padaže, netenka prasmės.

Apsilankiau L. Denisovos feisbuke ir štai keletas jos fantazijų:

• Šešių mėnesių mergaitė buvo išprievartauta arbatiniu šaukšteliu.

• Du dviejų metų berniukai dvyniai buvo su mama. Penki kariai įsilaužė į namus. Vienas laikė mamą, kiti prievartavo dvynukus analiniu būdu. Vaikai mirė nuo išangės plyšimų.

• Trejų metų berniuką du kariai prievartavo mamos akivaizdoje. Vaikas mirė nuo prievartos metu patirtų plyšimų.

Savo socialiniame tinkle L. Denisova aprašo ir rusų žiaurų elgesį su nelaisviais. Kai kurie siaubingi kankinimai kelia šypseną:

• rusai reikalauja išmokti Rusijos herbo ir vėliavos istoriją;

• rusai liepia deklamuoti eilėraštį „Atleiskite mums, broliai rusai“;

• rusai verčia giedoti Rusijos himną.

Kankinimams skirto Irinos Samarinos eilėraščio stulpelis:

Нас ссорили с экранов и смеялись,
Что разругались братья в пух и прах…
Но верю – мы в душе людьми остались
И понесем друг друга на руках,

Laisvas mano vertimas:

Mus kiršino iš televizijos ekranų ir kvatojo,
Kad susipyko broliai lig pragaro ugnies…
Tačiau tikiu, kad Žmoniškumas sielai kelią kloja,
Tame kely Tiesa, Šviesa ir Meilė nugalės.