Ūkininkai priešinasi globalistų planams

 2015 metų rugsėjo 25 Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke viso pasaulio šalys pasirašė Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. (Agenda 2030) – nustatyta 17 universalių, pasaulinių ir tarpusavyje susijusių darnaus vystymosi tikslų (DVT), kurie apima daugelį politikos sričių ir skirti įgyvendinti iki 2030 m.  

Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 mėtų vadinasi „Mūsų pasaulio transformacija“, kurio tikslas yra vardan „žmonių, planetos ir klestėjimo“ paversti pasaulį tvariu. Numatyti būdai – tai kova su skurdu, švietimo ir sveikatos priežiūros gerinimas, tvari gamyba ir vartojimas bei aplinkos apsauga.

Dar 1987 metais Jungtinių Tautų Pasaulinė aplinkos ir plėtros komisija apibrėžė tvarumą kaip „plėtrą, kuri tenkina dabartinės kartos poreikius nepažeidžiant ateities kartų galimybės tenkinti savo poreikius“.

Darnaus vystymosi tikslai yra Tūkstantmečio vystymosi tikslų (Millenium Development Goals, MDGs), nustatytų 2000–2015 metų laikotarpiui aštuoniose srityse, tęsinys ir skirtos pasauliniam vystymuisi pagerinti. Priešingai nei Tūkstantmečio vystymosi tikslai, naujieji tvarumo tikslai yra visuotinai taikomi ir taip pat įpareigoja tokias palyginti turtingas šalis kaip Vokietija.

Planas jau įgyvendinamas. Politika nukreipta į išmetamųjų dujų kiekio mažinimą ir natūralių teritorijų apsaugą. Prisidengus kovos su klimato kaita vėliava, iki 2030 metų siekiama sumažinti iki 70 proc. gyvulių ūkiuose. Bet tai reikštų daugelio ūkių bankrotus ir maisto trūkumą. Ir tai jau pajuto įvairių šalių gyventojai. Vieni tik keikia, bet nesipriešina, kiti nesiruošia nusileisti ir, nesirinkdami būdų, stoja į kovą.

Nyderlanduose prasidėjusią protestų bangą paskatino vyriausybės pasiūlymai sumažinti žinomų teršalų išmetimą iš įprastai intensyvaus šalies ūkininkavimo.

Šie pasiūlymai pateikiami reaguojant į Europos Komisijos spaudimą ir kaltinimus, kad Nyderlandų vyriausybė nepadarė pakankamai, kad būtų laikomasi 1991 metų ES nitratų direktyvos, skirtos apsaugoti vandens telkinius nuo taršos, keliamos nitratų, gaunamų iš žemės ūkio. Todėl šalies vyriausybė pateikė pasiūlymus, pagal kuriuos iki 2030 metų visoje šalyje azoto ir amoniako emisijos būtų sumažintos 50 proc.

Kai kuriose vietovėse, esančiose šalia „gamtai jautrių“ vietovių, bus mažinami 75–95 proc., todėl bet kokiam žemės ūkiui, net ir ekologiniam, bus sunku išlikti.

Jei Nyderlandų parlamentas patvirtins teisės akus, regioninės valdžios institucijos turės per 12 mėnesių pateikti pasiūlymus šiems naujiems tikslams pasiekti.

Nors planai dar nėra iki galo parengti, vyriausybė nurodė penkis pagrindinius žemės ūkio sektoriaus variantus: investuoti į švaresnių gyvulių laikymo technologijas, pereiti prie ekologiškesnio žemės ūkio su sumažintais auginimo rodikliais, koreguoti verslo modelį su privalomu gyvulių mažinimu, finansuoti ūkių persikėlimą į naujas teritorijas.

Nyderlandų ūkininkų sąjunga apskaičiavo, kad, įgyvendinant šiuos vyriausybės planus, iki 2030 metų 30 proc. ūkių gali būti priversti nutraukti veiklą.

2019 metais Nyderlandų parlamente pasiūlyta 30 proc. sumažinti gyvulinkystės ūkius. Tai sukėlė įnirtingą ūkininkų atsaką. Jų kova su globalistų užmačiomis trunka jau keletą metų. 2019 metų spalį rinkosi 10 tūkst. ūkininkų į protesto mitingą Hagoje. Traktorių kolonos, nusitęsusios 700 mylių, sukėlė rekordines spūstis ir paraližavo eismą visoje Nyderlandų karalystėje.

Praėjusį mėnesį Nyderlandų vyriausybė paskelbė apie 22 milijardų svarų sterlingų vertės programą, kurios tikslas – iki 2030 metų 50 proc. sumažinti azoto išmetimą, kad būtų laikomasi ES taršos nitratais reglamentų. Kai kuriose srityse gali reikėti sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 70 proc. ar daugiau. Remiantis pasiūlymais, tikimasi, kad ūkininkai drastiškai – 40 proc. – sumažins savo gyvulių fermose azoto oksido ir amoniako išmetimą, todėl daugelis ūkininkų turėtų savo ūkius turėtų mažinti, o kai kuriuos ir uždaryti.

Birželį tūkstančiai piktų olandų savo traktoriais blokavo uostus, oro uostus ir kelius. Gatvėse buvo padegti šiaudų rulonai, kelis kartus ūkininkai susibūrė prie Gamtos ir išmetamųjų azoto dujų mažinimo ministrės Kristianos van der Val-Zegelink (Christianne van der Wal-Zeggelink) namų. Vieną naktį demonstrantai, traktoriais pralaužę policijos užtvarą, prie ministrės namų išliejo srutas. Kitose vietose protestuojantys ūkininkai grasino azoto politikos ir žemės ūkio klausimais užsiimantiems politikams, sukėlė gaisrus, apgadino policijos automobilius.

Internete jau pasirodė vaizdo įrašai iš Nyderlandų karalystės prekybos centrų – ištuštėjusios lentynos rodo maisto stygių.

Nyderlandų karalystės ūkininkų masiniai protestai prieš didėjančias išlaidas ir vyriausybės apribojimus gyvulių skaičiui bei trąšų naudojimui, kad būtų sumažinta anglies dvideginio emisija, jau plinta į Vokietiją, Lenkiją ir kitas Europos šalis. Žmonės baiminasi, kad jų vyriausybės bandys įvesti panašią klimato politiką, kad būtų laikomasi ES taisyklių, o tai, jų nuomone, keltų grėsmę jų pragyvenimui ir sutrikdytų pasaulinį maisto tiekimą.

Trečiadienį, liepos 6 dieną, Vokietijos ūkininkai prisijungė prie savo kolegų olandų ūkininkų, kad blokuotų kelius Nyderlandų ir Vokietijos pasienio miestelyje Heerenburge.

Ūkininkai blokuoja kelius Nyderlandų ir Vokietijos pasienio miestelyje Heerenburge. © ANP / Alamy Foto stock

Italijoje ūkininkai išvažiavo tūkstančiais traktorių į krašto kelius ir grasino savo protesto demonstracijas surengti Romos gatvėse.

Lenkijoje taip pat protestavo tūkstančiai ūkininkų, nešinų antivyriausybiniais plakatais. Žmonės teigia, kad augančios gamybos, ypač trąšų, sąnaudos kelia grėsmę jų pragyvenimui. Tuo pat metu jie piktinasi, kad jų vyriausybė leidžia pigų maisto importą.

Liepos 1-ąją Ispanijos ūkininkai užblokavo A4 greitkelį Jaén mieste, Andalūzijoje, protestuodami prieš didėjančias degalų ir būtiniausių produktų kainas.

Pavienių šalių protestai palaipsniui virsta pasauliniu judėjimu.

Titulinėje nuotraukoje: Ūkininkų protestai Lenkijoje. © ANP / Alamy Foto stock