Aš neinu balsuoti

Jurga Lago

„Mūsų vaikai turės grąžinti mūsų skolas, bet mūsų nesmerks. Jie supras mūsų kančias, kad išgyvenome kovidą ir klimato kaitą, kad turėjome skolintis ir kaip mums buvo sunku”. P. Sanchez, Ispanijos premjeras. Socialistas.

.

Nu tai va. Tik paminėsiu, kad pagal Europos Sąjungos „Agenda 2030”, verslo liudijimai iki 2030 metų pabrangs trigubai. Nuolat kils mokesčiai, bus įvedami nauji, nes „vaikai jau ims mokėti už mūsų kančias”. Atidavinėti skolas už tekančias tuščių pinigų upes. Sužlugdyti galutinai kapitalistinę sistemą, sukuriant „nieko neturėsi ir būsi laimingas”. Į Lietuvą tuoj vėl plūstels milžiniška injekcija tuščios eurobabkės, kurią išsidalins oligarchija, o grąžinti turėsime visi realiu savo darbu.

.

Ir mes, prieš 30 metų atėję iš sovietinio komunizmo į jaukią (kapitalizmo sukurtą) Europą, irgi esam kalti – mes nedrįstame pripažinti, kad, atbukę nuo gero gyvenimo, mūsų vakariečiai broliai kuria komunizmą – tokį Lenino laikų NEP’ą – kol dar buvo leidžiamas verslas. Vėliau bolševikai ir tą „spragą” ištaisė.

.

Apsimetę šlangomis, vadiname tą naująjį raudonį „gerove”. „Niekada taip gerai negyvenome”!

Partijų diktatūrą (realybėje, vaidindamos demokratiją, jos visos priverstos veikti, kaip viena). Partokratinę oligarchiją, kuomet partiniai vadukai veikia išvien su stambiu verslu, pirkdami jį už tuščius ES pinigus.

O galia yra linkusi augti. Visada. Pagimdęs naują oligarchų sluoksnį ir begalę spaudimo, kontrolės ir vargo, socializmas vėl apsuks istorijos ratą – prie naujojo NEP’o pabaigos. Visiškos diktatūros. Nes „vaikai turės grąžinti mūsų skolas”.

.

Ką tik vienas būsimas politikas čia man parašė, kad „aš tai ateinu su naujom vertybėm! Aš būsiu kitoks! Aš – ne administratorius. Aš – naujos kokybės: su morale ir sąžine”.

.

Atsakau: pats pavojingiausias politikų porūšis – „neadministratoriai”. Dar pasižymi tuo, kad programose nekalba apie ekonomiką. Nė mur mur – kabinami tik jausmai, einama į sistemą keisti sistemos. Dar parašė, kad „aš stoju į nacius tam, kad būčiau geras nacis”.

🙂

Tai va. Aš nestoju į nacius. Aš išvis nebūsiu nacis.

Čia ir skirtumas.

Ir man nereikia jūsų „moralės“ (tam turiu kunigą). Man nereikia „gerų žmonių“ politikoje. Man reikia gerai veikiančių institucijų – kad ten pasodinus net „blogą žmogų” (iš principo skirstyti žmones ir yra nacistiška), sistema jį akimirksniu išspjautų lauk.

🙂

Taip, politikas turi būti tik rinkėjo tarnas ir vykdytojas. Bet ne – jie nenori. Ten eina nenorintys „būti tik administratoriais”. Nori būti svarbūs, „žino geriau”, tąsosi po TV ir pirmus laikraščių puslapius, kaip anksčiau roko žvaigždės. Ir vaidina revoliucijas, ir prisitaiko – neveikiančioje sistemoje tai yra tas pats.

🙂

„Juk visos partijos yra skirtingos!” Taip, bet klausimas – ar dabar, partokratijoje, rinkėjas gali jas kontroliuoti?

Ne. Negali.

Ir sistema sumontuota taip, kad jos ateina vogti. Visos. Nuo pirmo iš mokesčių mokėtojo kišenės įkritusio euro. Jie pasiima visą šalies suverenitetą. Tauta praranda šalies kontrolę. Ją pasiima politinės partijos ir oligarchija.

🙂

Todėl keisti reikia ne partijas, o sistemą. Todėl „revoliucija“ yra ne naujos partijos, o partokratinės oligarchijos išmontavimas. Ir toji „revoliucija” gali būti taiki arba kruvina. Ir ji bus Europoje, bet mes ją numetame savo vaikams, kurie „grąžins mūsų skolas ir ant mūsų nepyks.“

😊

Dar. Į valdžią vis braunasi biudžetininkai. Nedirbę privačiame sektoriuje. Nes stambus verslas neturi laiko – čiulpia iš sistemos, o smulkus „grąžina skolas.“

Ir – sic – nė žodžio apie ekonomiką!

😊

Todėl aš neinu balsuoti.

Ir prisidedu prie visuotinės abstencijos.

Nebalsavimo. Lietuvoje tai skamba utopiškai, bet Europoje – jau ne. Neiti balsuoti nėra pasyvumas ar nieko nedarymas – atvirkščiai. Nes veikiama ne tik pasyviai tupint po šluota.

Šiuo atveju būtent ėjimas balsuoti yra pasyvumas, inertiškas nemąstymas, tingus noras, kad už mus išspręstų bėdas „naujas lyderis” .

Ta proga susitiksiu su tikra Ispanijos žvaigžde, influenceriu – Ruben Gisbert. Kas jį žino – puikiai supras – mūsų pokalbis bus „fire”! Įkelsiu įrašą.

🙂

Nes Europoje jau buvo daugybė „gerų ir blogų” partijų, šalys suprato, kad neveikia pati sistema.

.

(20 kartų. Tiek vidutiniškai per gyvenimą nueisim balsuoti. Su viltimi…)

Jurgos Lago nuotrauka