Aš neinu balsuoti (2)

Jurga Lago

„Aš visada kalbėjau aiškiai: visa jėga (valdžia) priklauso žmonėms. Žmonėms, o NE POLITIKAMS. Ir pastarųjų akiplėšiškas ribų peržengimas yra ataka demokratijai”. (Rašo Ron Desantis)

.

Ir čia sutelpa visa esmė – politikas yra tik tarnas (nu koks dar kitas žodis?), tik rinkėjo atstovas, tik pagalbininkas. Jeigu nevykdo savo programos – skrenda toliau, negu mato. Ką benuspręstų – jis pirma bėga tartis ne su partija, Seniu Šalčiu, dievais, o su rinkėjais! Nes jis nuo jų priklauso.

.

Taip nėra įmanoma Europos Sąjungoje (ES).

Taip gali tik JAV, Šveicarija, iš dalies Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.

O žinot kodėl? Nes nėra rinkėjo atstovavimo. Rinkėjas reikalingas tik rinkimų dieną, o paskui… eina naktį pieno lakti. Politikas čia ponas, „žino geriau”, o rinkėjas gali tik švilpti ar ploti už tvoros. Mes vaidiname demokratijas. „Kancaras čia karalius!”, kaip Vytauto Kernagio dainoj.

🥹

Nėra valdžių padalijimo. Ir tai užprogramuota Konstitucijose. Ir jas reikia ne pakeisti, o perrašyti. Ir tam nepakanka referendumo, reikia konstitucinės asamblėjos.

.

O ją surinkti – jokia partija nei įgali, nei įgaliota. Bet juk svarbu kalbėti? Įpraskim matyti vienas kito kritikoje ne puolimą ir ne priešus, o draugus. Mes visi juk turim sugyventi!

Va, kodėl aš sakau, kad problema sistemoje, o ne kažkurioje ES partijoje. Europoje per apytiksliai 60 metų pasikeitė šimtai partijų, o diktatūra ir korupcija tik didėja.

.

Nes mūsų politinė sistema – partokratinė oligarchija. Kur laisvę gali duoti arba atimti politikos ponai. Be mūsų įtakos. Dirbantys išvien su patogiu verslu. Partijos net finansuojamos iš biudžeto (D. Grybauskaitės reforma), nepriklauso nuo rinkėjo.

🥹

Kur klystu aš – nesuklys kitas. Svarbu kalbėtis! Nesiusti ir neįsižeisti. Bandau paaiškinti, kodėl sakiau, kad neisiu balsuoti. Nes tokia gali būti legali pozicija – nepritariu ne konkretiems kandidatams, o pačiai sistemai. Būdas atkreipti dėmesį. Ir visai nesvarbu – kiek mūsų, svarbu įvardinti problemą. Netinka pati sistema.

.

„Man reikia politinės laisvės! Ir jos ne prašoma, jos reikalaujama. Todėl abstencija yra savotiška taiki, sąžininga, bet revoliucija.” (A. Trevijano)

🥹

Prašau nepykti partijoms. Jos labai reikalingos, bet veikti sklandžiai gali tik demokratijoje. Diktatūroje jos priverstos žaisti jausmų karus, kad pritrauktų rinkėjus, o vėliau – kovoti ne dėl savo programų, o dėl galios, jėgos ir valdžios.

.

Diktatūroje jos eina į koalicijas (nu ar įsivaizduojate Trumpo ir Bideno koaliciją? 😂) ir veikia, kaip vienis. (Lietuvoje, pvz., dėl Covido galiausiai VISOS partijos susitarė vienbalsiai pas Prezidentą).

🙏

Ar sunku suprasti?

Ir dar – JAV yra tik 2 partijos ir senutėlė niekada nekeista (nes nereikia!) Konstitucija. Kuri sako: „We the People!”

Ir tai rodo ne atsilikimą, o brandą. ‘Nafik’ maitinti šimtus partijų, kai užtenka dviejų. Ten nėra rojus žemėje, visada yra norinčių užlipti ant galvų paršelių, bet geriau nei Kinija, ES, etc.

☺️

P.S. Amerika savo demokratijos kitiems neeksportuoja – užsienin jie veža pseudodemokratijas. Taip kontroliuoja kitas valstybes. Per partokratines oligarchijas.

Net yra sakoma, kad po IIWW ir Maršalo plano, Europos Konstitucijas „padėjo“ parašyti gudrioji JAV.

Užkoduodama ten saviraiškos laisves, bet nepalikdama pagrindinės – politinės laisvės Europai. Taip kalba ispanai. Ir net karaliaus patarėjai. Mūsų Konstituciją rašant, čia irgi buvo daug pagalbininkų ir gerų dėdžių-konsultantų. Galbūt.

🙂

Visada bandau kalbėti apie esmę. Ko nepasakys kiti. Jūs gi mane žinot. Pažvelgti kitu kampu.