Ką jūs sakot?

Kiekvienoje šeimoje yra žmogus, kuris dar nespėjo išsilakstyti. Mūsų šeimoje – tai močiutė. Kai prieš šešerius metus mirė senelis, dukra ją pasiėmė gyventi pas save. Dukra su žentu sako, kad tai likimas jiems keršija už tai, jog su vaikais jie neturėjo jokių paauglystės problemų.

Liepą, gavusi pensiją, močiutė kartu su drauge išlėkė prie jūros ir išjungė telefoną. Paskambino ji tik tada, kai baigėsi jų pinigai. Dukra vos neišsikraustė iš proto. Teko skubiai važiuoti jų pasiimti. Žentas kvatojosi iki ašarų ir prašė kitą kartą pasiimti jį kartu.

Močiutė serga diabetu. Kai gydytojas rimtu veidu pradėjo vardyti, ko jai negalima, jis buvo pertrauktas klausimu:
– O kas nutiks, jeigu aš tai suvalgysiu?
– Jūs galite numirti, – nutaisęs tragišką, išsigandusį veidą, pasakė daktaras.
– Ką Jūs sakot? Rimtai? Sulaukus 86 metų, gali būti tokia tikimybė?
Žodžiu, leidžiamės insuliną ir valgom, ką norim.

Močiutė žaidžia šachmatais su kiemo vyrais ir laimi. Ji dainuoja chore „Linksmosios senutės“, vaikšto į teatrą ir aplanko visus nemokamus miesto renginius bei koncertus.

O neseniai močiutė pradėjo susitikinėti su 9 metais jaunesniu už save vyru. Dabar jie linksminasi ir pramogauja kartu.

Praėjusį savaitgalį jis pradžiugino ją keturračių lenktynėmis. O grįžę namo per vakarienę jie išgėrė pusantro litro naminio vyno ir apsikabinę užmigo prie televizoriaus. Ten juos rado grįžusi iš sodo dukra su žentu. Jie atrodė lyg paauglių porelė.

O kai dėdę Vincą močiutė pristatė šeimai, amo neteko ne tik dukra, žvengiantis žentas, bet ir anūkė.

Šeima dievina močiutę – ji energingesnė ir pozityvesnė už daugelį jaunų pažįstamų. Ji myli gyvenimą ir moka juo mėgautis.
– O kiek jau čia to gyvenimo, – atsako ji dukrai į visus „Mama, Tu čia kažkaip…“

Kiekvienas norėtų tokios senatvės.

Autorius nežinomas. Iš interneto platybių