Mokytoja Astra tęsia bado akciją

„PRIEŠ LIETUVOS KONSTITUCIJOS GYNĖJŲ POLITINĮ-BAUDŽIAMĄJĮ PERSEKIOJIMĄ“

Taip, akcija tęsiama. Ketvirtadienį, 16-ą bado akcijos dieną, tvyrant net pavėsyje 35 laipsniams karščio, nesant vėjui ir gatvėse susikaupus mašinų dyzelinių variklių smogui, perkaitau ir apsinuodijau. Teko išvykti namo anksčiau. Vykdau mane konsultuojančios gydytojos nurodymus, badavimą tęsiu. Šiandien 18-ta diena.

Kodėl pasirinkau tokį drastišką protesto būdą? Todėl, kad praradau bet kokią viltį, kad Lietuvos prokuratūra, teismai gintų visuomenės interesą, Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurią dabar, taip pat ir 2022 metais, vadovaujant vyriausybei policijos komisarui S. Skverneliui, ir ypač 2020 metais suklastotų (mano nuomone) rinkimų, kai valdžios postuose įsitvirtino antitautinių, antilietuviškų pažiūrų agresyvių pilitinio-ekonominio kartelio susivienijimo, anot Žygiminto Pavilionio, „šaikos, turinčios ryšį su mafija“ plėšikų jėgos, Lietuvos Konstitucija buvo galutinai sutrypta. Žmonėms gyvenimas, kaip teigė LRT propagandistė R. Tapinienė, „paverstas pragaru“: fašistinė žmonių, nesutinkančių dalyvauti med. eksperimente, segregacija, darbų netekimas, pasikėsinimas į mūsų vaikų gyvybes, jų dusinimas mokyklose po kaukėmis iki apalpimų klasėse, pilietinių protestų išvaikymai, jėgos struktūrų užsiundymas ant taikių žmonių, bet kokios kitos nei politinės „šaikos“ nuomonės užgniaužimas ir viešo intereso gynėjų cenzūra, politinis, net baudžiamasis persekiojimas įgavo dar Lietuvos nepriklausomybės istorijoje neregėtą, negirdėtą diktatūrą. Konstitucijos, Lietuvos suvereniteto (prisiminkim be dokumentų „pabėgėlių“ antplūdžių politiką), Lietuvos Žmogaus teisių ir laisvių gynėjams buvo pradėti stalinizmo laikais taikyti baudžiamieji persekiojimai būtent valstybiniu lygiu! Generalinė prokuratūra, privalėdama ginti viešąjį Lietuvos žmonių interesą, ėmėsi baudžiamųjų ikiteisminių tyrimų, politinių partijų ar buvusių įtakingų KGB struktūrų (ir esančių, nes Liustracijos įstatymas nepriimtas, Rusijos KGB „veikėjai“ įslaptinti 75-eriems metams), esančių faktinėje valdžioje, atstovų nurodymus susidoroti su diktatūros kritikais.

Kodėl badauju sankryžoje, šalia Lietuvos generalinės prokuratūros? Sankryža – simbolinė vieta. Čia ne tik visas purvas, išmetamosios sunkvežimių dujos ( Šeimyniškių gatvės arterija ir Rinktinės gatvės susikirtimas), bet ir politinis simbolis. Į kurią pusę pasuksime, Lietuvos žmonės? Į kurią: į kairę, visuotinį, iškreiptą neomarksizmą, kur griaunama šeima, įteisinamas hedonizmas (ištvirkavimai, visuomenės homoseksualizavimas, narkotikai), į naująją pasaulio tvarką, kai „nieko neturėsi ir būsi laimingas“, o tave valdys nukaršusių, ištvirkusių, turtuose dūstančių senių gauja? Ar suksi į dešinę, ginsi savo tapatybę, tautiškumą, savo gimdytus vaikus, šeimą, dieviškąją prigimtį išlikti tikru, ne genetiškai modifikuotu ŽMOGUMI, nepriklausomu nuo kuriamo skaitmeninio konclagerio, kuriame tavęs laukia amžinojo vergo dalia?

Ar eisi tiesiai ir įveiksi visas kliūtis, atsirinkdamas šiandieninei Mūsų Lietuvos valstybei pačius priimtiniausius išlikimo, Tautos, Gimtosios, Lietuvių Motinų kalbos išsaugojimo ir puoselėjimo būdus? Atsirinksi, su kuo ir kaip Tu, Lietuvos, Tėvynės mūsų, Žmogau, eisi, kursi išlikimo ir vykdysi išlikimo planus?

Griauti – lengviausia. Tai daro dabartiniai valdantieji: griauna Lietuvos švietimą, ekonomiką, mediciną, smulkųjį verslą, griauna Lietuvos žmonių gyvenimus, visus smaugdami nepakeliamomis maisto, kuro, elektros, paslaugų kainomis, vykdydami patyčių ir tėvynainių išvarymo iš Lietuvos politiką.

Kam tokia jų griaunamoji veikla yra naudinga? Žinoma, ne mums, dar likusiems Tėvynėje Lietuvos žmonėms. Kiekvienas atsakykime į šį klausimą ir pasidarykime išvadas.

Stovime didžiulėje kryžkelėje… Kryžkelėje stovi ir Lietuvos generalinė prokuratūra, užsimerkusi ir nematanti valdančiųjų vykdomų nusikaltimų prieš Lietuvos žmones, Tautą, Gimtąją lietuvių kalbą, prieš Lietuvos Respublikos Konstitucijos visišką sutrypimą, stumianti Lietuvą net į valstybės suvereniteto praradimo pavojų.

Prie šios nuodingos sankryžos badauju ir aš, Lietuvos vaikus visą gyvenimą mokiusi ir vis dar mokinanti gražiausios pasaulyje kalbos, meilės Tėvynei ir Lietuvos istorijai, literatūros klasikų kūrybai, meniškam žodžiui.

Stebiu abejingus, kartais net labai agresyvius Vilniaus praeivius, abejingą žiniasklaidą, net tą, kuri save įvardina „opozicine“. Stebiu ir glaudžiu žmones, kurie ateina paverkti dėl patirtų skriaudų… Tokie – patys nuoširdžiausi, tikri. Išvyti iš darbų, verslų, net namų. Tokia yra Baltarusijos lietuvė, baltarusių bendruomenės Vilniuje pirmininkė Galina. Buvusi smulkiąja verslininke. Apiplėšta Vilniuje siautėjančios gaujos, išvyta ankstų rugpjūčio 3-iosios rytą iš savo didžiulio namo į gatvę tik su pižama. Paniekinta, pažeminta, bet išdidi, kovojanti ne tik už save, kovojanti ir už prancūzų šeimą, išvytą taip pat iš nuosavo namo į gatvę Vilniuje, kovojanti už invalidą lenką, tos pačios gaujos išvytą iš 2-jų kambarių tėvų buto į gatvę, kuriuos visus buvo Galina priglaudusi savo didžiuliame name iki tol, kol ankstyvą rugpjūčio 3-iosios rytą jų visų su policija neišmetė į gatvę. Galina juos gina, nors šiandien ji nieko neturi, bet turi didelę širdį. Garsiausiai rėkiantys opozicijos atstovai nuo jos nusisuko. Galina gerbia ir myli tikrus lietuvius, bet smerkia „lietuviškai kalbančius išrinktosios tautos „ale“ lietuvius“, kurie apiplėšinėja Lietuvą. Galina savo kovos su nusikaltėliais korespondencijai siųsti adresą nurodo visiems – siųsti Rinktinės 5A. Lietuvos generalinės prokuratūros adresą, nes šis juodas kubas su kreivais langais prisideda prie žmonių išvarymo iš namų į gatvę. Šio kubo atstovai „nepastebi“ nusikaltėlių gaujos veikos, atiminėjant Vilniuje iš žmonių namus, butus, žemę. Galina prie savo išpuoselėto dviejų aukštų namo dar turėjo ir 19 arų žemės. Naujoje Vilnioje, kur jau vyksta plėtra, intensyvios statybos.

Galinos istoriją papasakojau ne atsitiktinai. Lietuva apiplėšinėjama kaip ir baltarusių bendruomenės pirmininkė, jos bičiuliai. Lietuva apiplėšinėjama ir išvaroma iš savo gimtų namų. Juodas kubas – Rinktinės g. 5A – per savo iškreiptus langus to nemato…

Lietuva stovi kryžkelėje. Ar dar likusi darbščių žmonių, žemdirbių ir dievdirbių tauta bus pasmerkta „lietuviškai kalbančių“ lietuvių (?) badavimui? Ar išliksime mes, seniausia, garbingiausia pasaulyje Tauta, ilgiausiai nepripažinusi svetimųjų krauju, kryžiais ir kalavijais nešamos religinės globalizacijos? Protėvių sielos nebuvo pavergtos, nupirktos, pažemintos plakimu į krūtinę: „Kaltas, kaltas, kaltas…“ Išdidi Tauta gynėsi ir jungė, nes buvo teisi. Kovojo už savo Laisvę ir Žmogiškąjį orumą.

Stovime ir dūstame nuodijami pasaulio kryžkelėje, brangūs Lietuvos žmonės. Mūsų tikėjimas, ryžtas, pasirinkimas – mūsų pačių rankose. Neišduokime savo Gimtosios kalbos, Tėvynės Lietuvos, savęs. Pasirinkime, kur, su kuo ir kam. Kam mes gyvename pačiame gražiausiame pasaulio krašte – Lietuvoje ir ką po savęs paliksime savo vaikams, vaikaičiams, ateičiai?