Paktas ir Lietuva

Algimantas Kasparavičius

* * *

Lygiai prieš 83 metus Maskvoje – 1939-ųjų rugpjūčio 23 dieną – buvo pasirašyta SSRS–Vokietijos Nepuolimo sutartis. Dokumentus pasirašė Trečiojo Reicho užsienio reikalų ministras Joachimas von Ribentropas ir SSRS užsienio reikalų liaudies komisaras Viačeslavas Molotovas (tikroji pavardė Skriabinas – kompozitoriaus Nikolajaus Skriabino brolis, beje, ir pats V. Molotovas puikiai griežė smuiku ir gerai grojo pianinu … ). Panašias sutartis Vokietija tuomet buvo sudariusi ir su kitais savo kaimynais: Lenkija, Prancūzija, Latvija, Estija, Lietuva etc. Tačiau šis sovietų–nacių susitarimas nuo kitų skyrėsi tuo, kad prie pagrindinio dokumento, kuris išties buvo pacifikacinio pobūdžio, dar buvo ir papildomi slapti protokolai, kurie Centrinę–Rytų Europą tarp šalių padalijo įtakos sferomis.

* * *

Trečiųjų šalių dalijimasis įtakos sferomis – ne nacių ar bolševikų išradimas. Ši geopolitinė praktika pasauliui žinoma dar nuo Romos imperijos laikų. Itin aktyviai praktikuota XVII–XIX amžiais. Ir vėliau. Štai Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse – pradžioje Antantės valstybės (Britų imperija, Rusija, Prancūzija), ruošdamosios karui su Ašies valstybėmis (Vokietija, Austro-Vengrija-Italija-Osmanų imperija), Osmanų imperiją tarpusavyje pasidalijo įtakos sferomis „dar gyvą“… Tai yra dar iki karui prasidedant. Įtakos sferomis pasidalinti Europą 1944 metų spalį Maskvos konferencijoje Vinstonas Čerčilis pasiūlė Josifui Stalinui. Šios dalybos, kaip žinia, baigtos Jaltos ir Potsdamo konferencijose 1945 metų pavasarį-vasarą.

* * *

Pagal 1939 metų rugpjūčio 23 dienos SSRS–Vokietijos slaptą protokolą, Lietuva kartu su etnografine (Vakarų) Lenkija buvo atiduota Vokietijos įtakos zonai, o Lenkijos rytiniai kresai (Vakarų Ukraina ir Vakarų Baltarusija) kartu su Latvija, Estija ir Suomija palikta SSRS įtakos zonai.

* * *

Po Antrojo pasaulinio karo pradžios ir Lenkijos valstybingumo sunaikinimo, 1939 metų rugsėjo 28 dieną SSRS ir Vokietija sudarė sutartį dėl Sienos ir draugystės, kuri taip pat turėjo slaptus protokolus. Pagal 1939 metų rugsėjo 28 dienos slaptą protokolą, Lietuva mainais už dalį Liublino ir Varšuvos vaivadijų buvo jau priskirta SSRS įtakos zonai. Po Antrojo pasaulinio karo ir ypač perestrojkos metais būtent šie SSRS–Vokietijos susitarimai ir pradėti vadinti Ribentropo–Molotovo paktu.

* * *

Lietuvai šiuo atveju svarbūs trys momentai: 1) į SSRS įtakos zoną Lietuva pateko tik tuomet, kai buvo sunaikintas Lenkijos valstybingumas, nes pagal 1939 metų rugpjūčio 25 dienos Britų imperijos–Lenkijos Savitarpio pagalbos paktą Lietuva buvo priskirta Lenkijos įtakos zonai. O tai reiškė, kad kol gyva Lenkija, tol tam tikra prasme saugi ir Lietuva; 2) vadinamieji Ribentropo–Molotovo slaptieji protokolai lėmė Lietuvos okupaciją ir aneksiją 1940 metų vasarą; 3) tiek pagal 1939 rugpjūčio 23 dienos, tiek ir pagal 1939 metų rugsėjo 28 dienos slaptąjį protokolą dokumentus pasirašiusios šalys pripažino Lietuvos interesus Vilniuje ir Vilnijoje. Tai lėmė, kad 1939 metų spalio 10 dieną Maskvoje pasirašant Lietuvos–SSRS sutartį, Vilnius ir maždaug 37 procentai vadinamojo Vilniaus krašto buvo grąžinta Lietuvai. Po 1923 metų kovo 15 dienos Ambasadorių konferencijos (Tautų Sąjungos organas) sprendimo Vilniuje ir Vilnijoje juridiškai-politiškai pripažinti Lenkijos suverenitetą, tai buvo pirmas kartas, kada šiose žemėse buvo pripažintas Lietuvos suverenitetas. Tokia tad sudėtinga ir paini mūsų nacionalinio valstybingumo ir sostinės susigrąžinimo istorija XX amžiaus viduryje.