Apie pasaulinės vyriausybės idėjos pradžią, KGB vaidmenį ir M. Gorbačiovą

Linas Karpavičius

Dar 8-ajame dešimtmetyje Sovietų Sąjungos vadovybei buvo pasiūlyta konvergencija – Vakarų socializmo ir rusiško komunizmo sintezė. Bet, kaip dažnai nutinka, situacija nebuvo suvaldyta.

🌍

Buvo bandoma suartinti Sovietų Sąjungą ir Vakarus pasinaudojant vadinamąja konvergencijos teorija. Šiam tikslui Sovietų Sąjungoje pajungiama Jurijaus Andropovo vadovaujama KGB. Iš Vakarų pusės konvergencija užsiima CFR (Council on Foreign Relations (Bžežinskis, Kisindžeris, Rokfeleris ir kiti)), Romos klubas ir keletas kitų organizacijų, kurios siekia pasaulinės vyriausybės sukūrimo.

🌍

Romos klubas kartu su CFR kuria dviejų sistemų konvergencijos (taikaus sambūvio) teoriją susiduriant su demografine, aplinkos, išteklių, žmonijos ateities ekonomikos krizėmis, iš tikrųjų siūlo sukurti pasaulinę vyriausybę Vakarų ir Rytų pariteto pagrindu.

🌍

Suprantama, kad į tokį projektą įtariai žiūri visa senoji Politinio biuro gvardija. Tačiau laikai keičiasi. Jaunieji Rusijos komunistai susižavėję naujuoju projektu. Aktyviausiai darbo imasi organizacija, kurios paskirtis buvo saugoti Komunistų partijos valdžios monopolį – KGB. Ši organizacija, vienintelė turinti pasaulinį agentų tinklą, kurio pagalba galima vesti nepertraukiamas derybas su Vakarais. Todėl KGB tampa naujosios politikos, gavusios skambų pavadinimą „perestroika“, avangardu ir varomaja jėga.

🌍

8-ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Trišalei komisijai Europoje tada vadovavęs Georges’as Berthouinas rašo uždarą komunikatą savo atstovams iš Trišalės komisijos įvairiose šalyse. Jame rašoma, kad dabar ruošiamės susitikimui su Kinijos vadovybe, kad įtrauktume ir Kiniją į projektą ir atitrauktume ją nuo karinio komunizmo vystymosi kelio. Tuo metu tarp Sovietų Sąjungos ir Kinijos buvo daug prieštaravimų. Atplėšdami Kiniją nuo komunistinės sistemos, pasiūlo jai milžinišką ekonominę struktūrinę pagalbą pereinant į neutralią padėtį. Ir iš tikrųjų – prasideda Kinijos integracija į Ramiojo vandenyno regiono laisvosios prekybos zoną. Todėl Trišalės komisijos atstovai turi apsilankyti Pekine, kad kardinaliai pakeistų jėgų pusiausvyrą.

🌍

Toliau Georges’as Bertouinas rašo: „Turime perspėti savo draugus rusus, kad Trišalės komisijos suartėjimas su Kinija neprieštarauja Sovietų Sąjungos interesams ir mes įtrauksime jus ir į „perestroiką“, tik kitame etape“.

🌍

Nuo 1980 metų Kinijoje prasideda nauja Dengo Xiaopingo politika, kuri atveria tam tikras liberalias galimybes, o kai kuriuose segmentuose Kiniją priartina prie pasaulinės kapitalistinės rinkos.

Tai „perestroikos“ Kinijoje pradžia, kuri po dviejų dešimtmečių atves iki Kinijos stebuklo, kai apskritai periferinė socialistinė šalis taps pasaulio lydere.

🌍

Tuo pat metu Kinija vykdo gana griežtai vidaus politines reformas ir skiria dėmesį savo nacionalinės galios stiprinimui. Ir kai liberalai reikalauja demokratizacijos šalyje, įvykiai Tiananmenio aikštėje nutraukią šią demokratizaciją. Kinija išlaiko savo politinę komunistų partijos galią, nors ji priima kai kuriuos Vakarų ekonominius modelius – tuos kapitalistinės liberalios sistemos modelius, kuriuos iš pradžių ir siūlė Vakarai.

🌍

Tuo metų Sovietų Sąjungoje valdžią paima KGB su J. Andropovu priešakyje, bet tikra „perestroika“ link konvergencijos tarp Rytų ir Vakarų prasideda atėjus į valdžią ištikimajam J. Andropovo mokiniui Michailui Gorbačiovui.

🌍

KGB globojant, buvo rengiamas slaptas sisteminis suartėjimo su kapitalistiniais Vakarais tyrimas ir strateginiai žingsniai, turint dvi atsakomybės sritis: kapitalistinės atsakomybės zoną ir socialistinės atsakomybės zoną. Tai „perestroika“ iki 1991 metų. Tačiau šios „perestroikos“ eigoje Vakarų struktūrų atstovai vis labiau reikalauja suartėjimo būtent Vakarų sąlygomis.

🌍

1989 metais visa CFR, įskaitant Rokfelerį, vadovybė atvyko į Kremlių ir susitiko su M. Gorbačiovu. Ir iš tikrųjų pamažu, viena pusė pradeda valgyti kitą pusę.

🌍

Ir kaip jos nevalgyti. Sovietų sąjunga šokiravo visus savo silpnumu. Jei Vakarai visada sovietus laikė lygiaverte puse, tai dabar įsitikino, kad tai buvo milžinas molinėmis kojomis. Konvergencijos teorija atidedama į šalį, prasideda postsovietinės erdvės inkorporavimas į Vakarų struktūras.

🌍

M. Gorbačiovas raminamas, kad iš tikrųjų viskas vyksta pagal planą, kad dabar bus pasaulinė vyriausybė, kurioje dalyvaus M. Gorbačiovas ir Sovietų Sąjunga. Pažadama, kad rytinė įtakos zona bus palikta sovietų kontrolei. Vakarų zona liks Vakarų valdoma. Ir absoliučiai pariteto principu bus sukurti bendri Europos namai, bendras jėgų balansas, atsižvelgiant ir į vienus, ir į kitus. O naujos technologijos padės Sovietų Sąjungai padaryti technologinį proveržį.

🌍

Pagal konvergencijos planą, Rytų Europa turėjo išlikti sovietų kontrolėje. Sovietų Sąjunga turėjo išlikti vieninga. Vienintelė išimtis plane – Vokietijų susijungimas. Viskas.

🌍

Šaltiniai nesutaria, ar buvo padaryta antra išimtis – Baltijos valstybės, kurių okupacijos faktas buvo grubus tarptautinės teisės sulaužymas. To negalėjo ignoruoti nė viena pusė. Tačiau tolesni įvykiai jau tapo nekontroliuojami ir nebuvo planuoti.

🌍

Rytų Europos valstybėse prasideda nesustabdomi demokratizacijos procesai, griūna Sovietų Sąjunga. Globaliojo pasaulio architektai pradeda žaidimą iš naujo, naujomis sąlygomis.

🌍

M. Gorbačiovas toliau raminamas. M. Gorbačiovo (didelio garbėtroškos) savimeilė glostoma sukuriant Vakaruose tikrą Gorbačiovo kultą: didysis reformatorius, epochos politikas, taikdarys, taikos premijos laureatas ir t. t., ir panašiai.

🌍

Kitas KGB mokinys Vladimiras Putinas jau reikalauja ne stabdyti glogalizaciją, bet grįžti prie kažkada sutarto konvergencijos metodo su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, t. y. Rusijos įtakos išplėtimu į Vakarus ir grįžimo prie kažkada padarytų susitarimų. Kiek toli bus grįžtama atgal, klausimas lieka atviras. Jis be galo svarbus suprantant, kad Vakarai gali daryti V. Putinui nuolaidas ir dalinai grįžti prie konvergencijos plano vardan globalaus pasaulio ateities. Kur baigiasi Rusijos įtakos ribos, atsako pats V. Putinas: „Rusijos sienos nesibaigia niekur“.

Parašykite komentarą