Jei Vokietijoje dingtų elektra…

Vokietijos savivaldybės pradeda rimtai ruoštis konkrečioms elektros energijos tiekimo nutraukimo visoje šalyje pasekmėms. Heseno Reingau-Taunuso rajonas tapo pirmuoju iš 401 šalies rajono ir nepriklausomų miestų, kuriame specializuota įmonė išsamiai ištyrė ir sumodelIavo elektros energijos tiekimo nutraukimo grėsmę, kad būtų pasirengta šiam vis labiau tikėtinam įvykiui.

Prognozuojama, jog per pirmas 96 valandas, t. y. per 8 dienas, mirs apie 400 žmonių. Po 24 valandų, taigi jau po paros, žūtų gyvuliai, sugestų pastotės, išsektų vandens rezervuarai. Prasidėtų plėšikavimas, gaisrai. Ekonominė žala siektų šimtus milijonų. Priešingai nei mano Vokietijos  ekonomikos ministras Robertas Habeckas, rajono priešgaisrinės priežiūros inspektoriaus Christiano Rosselio nuomone, elektros energijos tiekimo dingimo tikimybė yra daug didesnė nei pritrūkti dujų, beje, ir paskemės būtų skaudesnės, net jei ir būtų iš anksto tam ruošiamasi.  

Valstybė dėl ideologijos skatinamos politikos ir dešimtmečius trukusio būtinybės pasiruošti krizinėms situacijos ignoravimo atsidūrė ant visiško žlugimo slenksčio.

Nutrūkus elektros tiekimui, niekas nebeveiktų. Pirmiausia sugestų internetas, fiksuotojo ryšio ir šildymo sistemos, o paskui – mobilusis ryšys ir skaitmeninis radijas. Degalinėse pritrūktų benzino, sugestų elektroninių pinigų ir mokėjimo sistemos, nebegalima atšaldyti maisto, todėl jis greitai gestų. Kaip ilgai veiktų klinikos, sveikatos priežiūros įstaigos ir vandens tiekimo bei kanalizacijos įmonės, priklauso nuo jų atitinkamos įrangos.

Visuotinio elektros energijos tiekimo sutrikimo pavojus dabar tapo toks grėsmingas, kad Vokietijos miestų ir savivaldybių asociacijos (DStGB) generalinis direktorius Gerdas Landsbergis paragino piliečius 14 dienų apsirūpinti vandens ir maisto atsargomis. Landsbergio teigimu, reikia žinoti, kad dingus elektrai vandens siurbliai taip pat nustotų veikę ir vandentiekiu nebetekėtų vanduo. Po dviejų dienų degalinėse nebeliktų degalų, nebegalėtume įkrauti mobiliojo telefono, todėl liktume be ryšio. Be to, dėl Vokietijoje planuojamo trijų paskutinių atominių elektrinių sustabdymo tam tikrose srityse nebegalėtų patenkinti visų Vokietijos elektros energijos poreikių. Tuomet stambios įmonės, vartojančios daug elektros, pavyzdžiui, pramonės įmonės, turėtų pačios sustabdyti veiklą arba jos būtų stabdomos priverstinai.

Reingau-Taunuso rajono priešgaisrinės priežiūros inspektorius Christianas Rosselis patikino, kad rajono valdžia užtikrins administracijos ir civilinės saugos darbą taip, kad būtų koordinuojama skubi  pagalba. Tam būtina užtikrinti elektros tiekimą serveriams bei krizių komandoms – palydovinio ryšio sistemas. Dabartinis generatorius katastrofos atveju gali nepertraukiamai veikti 16 valandų. Policijai, ugniagesiams, gelbėtojams taip pat prireiktų daugybės tūkstančių litrų degalų per dieną, jau deramasi su kuro tiekėjais.

Bet Rosselis tuo pačiu aiškiai pasakė, kad rajonas negali užtikrinti elektros tiekimo visiems vartotojams. Jis antrina G. Landsbergiui ir pataria piliečiams kaupti maisto ir bakalėjos atsargas.

   Landsbergis skundžiasi, kad Vokietija „niekaip“ nepasirengusi tokiam scenarijui. Nors federalinė vyriausybė pripažino pavojų, ji daro per mažai. Gyventojai taip pat beveik nepaiso Federalinio civilinės saugos ir pagalbos nelaimių atveju biuro (BBK) rekomendacijų. Dar liepos mėnesį federalinis ekonomikos ministras Robertas Habeckas pareiškė, kad esama dujų, o ne elektros problemos – ir 650 000 Vokietijos piliečių susikubo pirkti šildytuvus. DStGB vadovas Landsbergis dabar baiminasi, kad  Vokietijos elektros tinklas neatlaikys perkrovos.

 Visoje Vokietijoje vykdoma „įspėjamoji diena“, kai patikrinamas civilinės saugos priemonių veikimas naudojant bandomąją signalizaciją, šiemet vyks gruodžio 8 d., nors paprastai kasmet  vykdavo antrąjį rugsėjo ketvirtadienį. Tačiau paskutinis bandymas prieš dvejus metus, 2020 m. rugsėjo 10 d., žlugo, nes neveikė net perspėjimo mobiliaisiais telefonais programėlės. Tikrosios katastrofos atveju daugelis piliečių nebūtų buvę įspėti – kaip tai nutiko šimtmečio potvynio metu Ahro slėnyje ir pietinėje Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje. Miuncheno ugniagesių departamento atstovas teigė, kad sirenos mieste nekaukė jau daug metų, nes jos buvo pašalintos pasibaigus Šaltajam karui. Tas pats pasakytina apie didelę Berlyno dalį. 2021 m. „įspėjamosios dienos“ buvo visiškai atsisakyta. Šiais metais ji perkelta į gruodį, kad būtų galima išbandyti perspėjimą mobiliuoju ryšiu. Tai sistema, kurioje visi mobiliųjų telefonų vartotojai, gauna žinutę, kuri atrodo kaip SMS. Skirtingai nei 2020 m., kai sugedo perspėjimo programėlės „Nina“ ir „Katwarn“, dabar turėtų būti pasiekiami ir išmaniųjų telefonų neturintys žmonės. Belieka tik tikėtis, kad šįkart ta sistema suveiks.

Versta iš wochenblick.at

Parašykite komentarą