Dar kartą apie aferas energetikoje

Algimantas Rusteika, Kauno forumas

Bronislovas Lubys netikėtai, neaiškiomis aplinkybėmis mirė 2011 m. spalio 23 d., tuoj po interviu Lietuvos Ryto TV, duoto Edmundui Jakilaičiui spalio 21 d.

Šiame interviu jis atskleidė aferas, vykdomas energetiniame ūkyje, per kurias valstybė per metus praranda 1 mlrd. litų, „Klaipėdos naftos“ sumokėtą 34 mln. valstybės lėšų sumą už SGD terminalo statybos galimybių studiją, už kurią savo terminalo statybai B. Lubys mokėjo tik 2 mln. , nebrangaus, efektyvaus ir valstybei nekainuosiančio dujų terminalo statybos sužlugdymą.

Jis pasakė, kad terminalo statyba kažkam labai nepatiko – ne valdžiai, o „kai kam kitam“. Ir pasakė, kad išsiaiškino viską – visus vardus, pavardes, ir tai turėtų būti viešinama. Po to pragyveno dvi dienas.

Savo tyrime žinomas publicistas Dailius Dargis pateikė iš artimos a.a. B. Lubio aplinkos gautą konfidencialią informaciją, kad B. Lubio nužudymas buvo užsakytas. Įdomu ir tai, kad, anot D. Dargio pašnekovų, su tuo yra susijęs „iki šiol aukščiausių politikų sluoksniuose besisukinėjantis energetikos verslo veikėjas“.

Pateikiame skaitytojams šią prieš dešimtmetį skelbtą, bet šiandienos kontekste vėl aktualią informaciją.

_________________________________

Iš Dailiaus Dargio verslo detektyvo „13 Tamsaus lietuviško verslo paslapčių“:

Vienas artimiausių milijonieriaus žmonių neatmeta versijos, kad B. Lubio mirtis galėjo būti meistriškai inscenizuota. Beje, jį buvo pasiekę gandai, kad dar praėjusio šimtmečio paskutinį dešimtmetį, bemaž 1999 metais, B. Lubys buvo užsakytas.

Į jo gyvybę planavo kėsintis samdomi žudikai, kuriuos tada neva užsakė du stambūs to meto uostamiesčio verslininkai. Esą ypač B. Lubiui tada simpatijų nejautė vienas iki šiol aukščiausių politikų sluoksniuose besisukinėjantis energetikos verslo veikėjas.

Kaip žinoma, planuotas pasikėsinimas nebuvo įvykdytas. „B. Lubys savo kanalais sužinojo, kas buvo tikrasis užsakovas. Tačiau jis neišsigando, priešingai – pats nuvyko pas jį. Viską išklojo, ką žinąs apie šią situaciją, ir išvažiavo. Kiek žinau, po to jie niekada neturėjo bendrų verslo reikalų“, – pasakojo pašnekovas.

Po to kurį laiką B. Lubys ir jį lydintys apsaugininkai važinėjo dviem automobiliais, tačiau tai truko bemaž pusmetį. Pramonininkų vadovas buvo iš tų, kurie nemėgsta demonstruoti, kad ko nors prisibijo ar privengia. O kadangi daugiau tokio pobūdžio atvejų nepasitaikė, B. Lubys niekada ir nesinaudojo šarvuotu automobiliu, kurio bagažinėje kaip būtiniausi daiktai privalėjo būti šaunamasis ginklas su neperšaunamąja liemene…“.

____________________________________

PASKUTINIS, PRIEŠMIRTINIS BRONISLOVO LUBIO INTERVIU

– Šios valdžios mokesčių politiką, ypač energetikos srityje, jūs vertinate ypač kritiškai. Kodėl?

– Pirmiausia noriu pasakyti, kad energetika yra ta sritis, kurioje iš mūsų visų atimamas milijardas litų.

– Ką turite galvoje?

– Mes mokame pagal dvi linijas. Pirma linija – atseikėjame 60-80 dolerių brangiau už tūkstantį kubinių metrų dujų. Latviai moka mažiau.

Dėl didesnės dujų kainos sumokėsime 430 mln. litų, o galbūt ir daugiau į „Gazprom“ biudžetą. Suprantu, kad reikia palaikyti „Gazprom“, ir ponas A.Sekmokas, matyt, elgiasi teisingai.

Tačiau aš, kaip pilietis ir kaip ūkininkas, niekaip negaliu sutikti, kad man reikia atiduoti visai nereikalingus pinigus „Gazprom“. Juk „Gazprom“ to net neprašė, bet mes primygtinai siūlome tuos pinigus.

Dar pusės milijardo litų netenkame dėl to, kad šiurkščiai pažeidžiant įstatymus ir Europos direktyvas buvo įvestas vadinamasis visuomenės mokestis. Neva tai yra tarsi kompensacija žaliajai energetikai. Bet žaliajai energetikai skiriama tik apie 0,7 cento, o vadinamasis visuomenės mokestis siekia 6,01 cento. Žalioji energetika išties duoda naudos, ji – tikroji nepriklausomybė, mes ją palaikytume.

Tačiau matome, kad elektros energija superkama po 30 ar net 35 centus iš draugų, pažįstamų ir iš tų vadinamųjų kogeneracinių katilinių. Galime kalbėti apie Panevėžio kogeneracinę katilinę ir apie dvi katilines Jonavoje, „Achemoje“. Kitos iki kogeneracijos netempia.

Jei paskaitytume Lietuvos įstatymus, sužinotume, jog dotuoti galima tik tas katilines, kurios naudoja atsinaujinančius energijos šaltinius. Gal kas nors galėtų man įrodyti, kad Kauno termofikacinė katilinė, kurią valdo ir „Gazprom“, naudoja atsinaujinančius šaltinius.

Tas pat ir dėl Vilniaus, Elektrėnų elektrinių. Galima pateikti visą sąrašą. Dėl kontroversiško energetikos ministro visi turime mokėti milijardą litų. Gerai, B. Lubys susimokės, o pensininkas?

– Energetinė nepriklausomybė yra burtažodis, kurį ši valdžia vartoja jau kelerius metus. Ar matote realius žingsnius į energetinę nepriklausomybę?

– Be abejo. Vienas labai rimtas žingsnis – „Klaipėdos naftos“ skystųjų dujų terminalo konsultantams skirta 34 mln. litų. Jeigu į nepriklausomybę Energetikos ministerija ir „Klaipėdos nafta“ eina per konsultantus, gal tai ir svarbus dalykas?

34 mln. litų skirta konsultantams. Po to konsultantų bus dar daugiau. Tokie realūs žingsniai daromi, tik rezultatų kol kas niekas nemato.

– Kaip apskritai reikėtų vertinti konsultacinį verslą, kuris dabar suvešėjęs? Kas tai – vagystė?

– Nedrįstu to pasakyti, tai – ne mano kompetencija. Turėdamas 10 proc. „Klaipėdos naftos“ akcijų kol kas liūdnai žiūriu, kur ir kaip tie pinigėliai plaukia.

Kada nors mes paklausime, bet šiandien netrukdysime, tegul „Klaipėdos nafta“ dar kokius 50 mln. išleidžia. Tada gal visi supras, kas vyksta.

Mes ruošiamės statyti savo suskystintųjų dujų terminalą. Panašiems konsultantams kaip „Klaipėdos naftos“ išleidome beveik 2 mln. litų. Gal nedidelis skirtumas, bet, suprantama, mes esame neturtingi, o „Klaipėdos nafta“ – turtinga, jai leidžiama. Mes neturime ministerijos, o jie turi ministrą – jiems lengviau gyventi.

– Ar kalbatės apie tai su visais? Gal to nežino premjeras, prezidentė?

– Tai ne mano kompetencijos klausimas, bet manau, kad visi skaito laikraščius – po akcininkų susirinkimo „Klaipėdos naftoje“ apie tai buvo paskelbta viešai.

– Dar viena istorija – dujų terminalo statyba. Pagal ankstesnius susitarimus jūs su valstybe turėjote statyti tą objektą. Ar teisingai suprantu, kad dabar gali atsirasti du dujų terminalai: vienas – B.Lubio, kitas – valstybės?

Anksčiau buvo sudaryta sutartis, kuria nurodyta, kad bendroje įmonėje Ūkio ministerija turės 80 proc., o „Achemos grupė“ – 20 procentų. Tačiau kažkam tai labai nepatiko – ne valdžiai, o kai kam kitam. Kažkas dėjo didžiules pastangas, kad tas terminalas ir ta bendrovė nepradėtų dirbti. Tai ir buvo pasiekta.

– Kas tai padarė?

– Mes žinome vardus, pavardes, viską išsiaiškinome. Viešinti tai ar neviešinti – ne mano, o valstybės kompetencija. Tad čia nieko negaliu jums ant stalo padėti. Įvyko, kas įvyko.

Man labai gaila. Kai prezidentė buvo Klaipėdoje, labai aiškiai buvo nurodyta, kad valstybė statys prie Kiaulės nugaros. Ponia prezidentė mums pasakė: „Statykite savo terminalą ten.“ Ten, kur esame išsinuomoję žemės 40-45 metams.

Taip, mes ne tik pasiruošę tai daryti, mes pradėjome tai daryti – jau esame užsakę galimybių studijas, buvome Anglijoje pažiūrėti panašaus terminalo.

Manyčiau, mes nedaug atsiliksime nuo valstybės pradėto statyti terminalo. Po metų kitų bus matyti, kas padaryta tiek viename, tiek kitame terminale.

Nematau nei blogybės, nei gerybės – dujas pirksime atskirai.

Parašykite komentarą