Jurga Lago: „Smulkus verslas turi visus tūzus rankose!“

„Aš nesuprantu, kokioje Lietuvoje jūs gyvenate? – rašo Agnė. – Man dar niekada nebuvo taip gera, saugu, patogu. Turiu daug laisvo laiko, stabilumą. Iki šiol dirbu Covido ritmu, pusiau iš namų. Aš einu į teatrus, rūpinuosi savimi, dresiruoju šunį. Alga gera. Pasiskiepijom. Mano šeima patenkinta! Aš nieko nenoriu keisti!”

😊

„Mūsų šeima labai pavargo, – rašo Indra. – Aš nemačiau, kaip užaugo mano vaikai, aš 15 metų be atostogų, tik priebėgom jas išplėšiu kelioms dienoms. Stresas, įtampa, darbas be darbo valandų.

Jaučiamės išnaudojami: nepakeliama mokesčių našta plius cerberiai – įvairios tikrintojų institucijos. Mes (ir keturi mūsų vaikai) vis aiškiau matom, kad reikia išvykti. Dirbti čia – per sunku ir nebeapsimoka.”

😅

Va jums dvi Lietuvos.

Pirmoji, Agnė – valstybės tarnautoja.

Antroji, Indra – nedidelio verslo savininkė (ją pažįstu, jų verslas yra puikus).

😅

Jau daug kartų rašiau – III pasaulinis kils tarp valstybės tarnautojų ir privataus sektoriaus! Smulkaus ir vidutinio verslo, nes stambusis yra susiliejęs su valstybe: dotacijom ir subsidijom, įtaka, etc – seniai iširo laisvoji rinka ir konkurencija. Karteliai ir korporacijų integravimas į valstybę nėra joks verslas! Ir jau tikrai – joks kapitalizmas. Mes gyvenam brandžiam socializme, su polinkiu į komunizmo statybas. Kur gerai gyvena tik „grietinė“. Dar perėmėm ir iš fašizmo per Covidą, „ką radom geriausio”…

😅

Valstybinio sektoriaus yra jau 30%, o kur pensininkai, vaikai ir ligoniai?

Va jums ir atsakymas, kodėl Indra dirba kaip šuo. Kodėl darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje – vienas didžiausių Europos Sąjungoje (alga „ant popieriaus“ ženkliai skiriasi nuo „algos į rankas”). Gavę visą sumą kas mėnesį, patys matydami, kiek atsikanda valstybė, – žmonės greit atsibustų iš raudono šlapio sapno! Gavę visą sumą į rankas ir patys turėdami pervesti valstybei jos dalį! Ir dar – kas jums vėliau mokės pensijas, kai demografija kaip siaubo filme? Pamatytume viską aiškiai kaip ant delno – kad ne smulkus verslas gobšus, kad ne jis „daug nori”…

Ir būtent smulkieji išlaiko valstybes! Tą itin pastebėjau po paviešinto jaunojo verslininko laiško. Pasipylė kilometrai laiškų! Visa Lietuva…

😅

O dabar – galbūt sprendimas:

Nes žmonės turi visus tūzus ir nemato!

Verslas ir ūkininkai (smulkieji ir vidutiniai) ir yra didžiausia šalies jėga. Ir versle dirbantys žmonės, kurių didžiulę dalį algos atsikanda valstybė. O kur dar kiti mokesčiai?

😅

Ji, beje, tai žino ir stengiasi, kad žmogeliai patys to nesuvoktų. Iš čia ir nuolatinis, užsakomasis užkalnių lojimas ant „kaimų” ir „paprasto žmogaus”. Ir visuomenės skaldymas iš čia visais rakursais!

Kad durneliai po vieną plaukiotų – lyg vienišos valtys – ir galvos nepakeltų…

Įkurta dabartinė smulkaus verslo asociacija yra valdžios kontroliuojama ir jos darbas – nieko nedaryti!

Jeigu smulkus ir vidutinis verslas įsteigtų savo tikrą (nepolitizuotą ir, jokiais būdais, nepartinę) asociaciją – žmonės pajustų savo svorį. Ir įgytų derybinę jėgą, nes mažo verslo yra daug, jis ir išlaiko valstybę, o ne „Maxima“ su ofšorais užsienyje. Tegul grįžta į Lietuvą ir išlaiko savo šalį Numa! 😂

🙂

Va, tada būtų galima kalbėti, palaikyti vieni kitus, įsteigti (kaip Lenkijoje) ombudsmeną – slenkstį valstybės tikrintojų savivalei ir piktybiškumui. Tegul domisi masiuliais – kai juos išraškys, turės moralinę teisę domėtis kitkuo.

Tik verslas ir tik smulkus su vidutiniuoju šiandien yra jėga, patys pagalvokit. Patys to nesuvokdami, jie turi visus tūzus rankose! O kai paskaičiau užvakar komentarus po savo fb postu, suvokiau, kiek tų žmonių daug ir kaip jie visi įvaryti į kampą.

Aš šiandien matau didžiausią jėgą verslo susijungime – ir nebereikėtų eiti gatvėse klykti. Užtektų susitikti, paruošti pranešimą spaudai ir tada – e-mailą valdininkams. Jūs tik įjunkit fantaziją! Ot, būtų #smagu! 😂

🙂

„Gustuko picerija“ turi patirties. Rūta Vysočnik prabilo apie ombudsmeną. 🙂Lietuvos Šeimų Sąjūdis – su sąlyga, kad neįvels politinių partijų. Išsprogdintų visas geras intencijas kaip dinamitas!