Ko nepasako TV kalbančios galvos

Linas Karpavičius

Nekalbėk… Nekalbėk, nes tu ne ekonomistas, ne medikas, ne virusologas, ne duomenų mokslininkas ir ne energetikas.

O nekalbėti negali. Nes tie, kurie turėtų kalbėti, kalba taip, kaip iš jų tikimasi ir užsakius politinei nomenklatūrai.

Politinės nomenklatūros aptarnavimas jiems lemia eterio laiką, vietas žurnalų viršeliuose, pelningus užsakymus ir poziciją „sluoksniuose”.

Šiandien drąsus, nepriklausomas ir objektyvus gali būti tik tas, kurio įžvalgos nėra perkamos per pinigus pumpuojančią bambagyslę. Todėl ir esame priversti patys tapti ekonomistais, medikais, virusologais, energetikais ir kitų sričių žinovais. Domiesi, analizuoji, mokaisi, giliniesi, pasitelki logiką, sveiką protą ir sukauptą gyvenimo patirtį.

Štai tokių ekonomistų užduotis ir yra kvailinti žmones ir paslėpti tikruosius reguliuojamos ekonomikos tikslus. Taip, taip, neapsigavote… reguliuojamos, nes rinkos ekonomikos jau neturime seniai. Taip vyksta spektaklis, kuriame visi dalyviai turi savo vaidmenis ir išmoktas išmintingas frazes.

Kas vyksta, kokie tikslai ir kam tai naudinga? Labai norėčiau duoti atsakymą, ką reikėtų daryti, bet, manau, išsigelbėti jau nebepavyks. Griūsime skaudžiai. Viena paguoda, kad griūsime ne vieni ir kažkas grius žymiai skaudžiau nei mes.

Taigi, apie ekonomiką paprastai ir aiškiai.

1. Mes gyvename netikrų pinigų epochoje. Jie suteikia iliuziją, kad galima gyventi ne pagal išgales, pajamas ir skolon. Šiandien perku, o uždirbsiu rytoj. Vežimą statome prieš arklį.

2. Schema veikia tokiu būdu (ES pavyzdys): ECB skolina bankams, bankai – mums, mes mokame bankams, bankas grąžina ECB. Toliau taikysiu formulę ECB – bankai – rinka – bankai – ECB.

3. Kodėl nėra didelės infliacijos į rinką patenkant beprotiškoms sumoms? Todėl, kad:
a) paskolos yra tikslinės ir padengtos sukurta verte (namai, butai, automobiliai),
b) apsukę ratą rinkoje, pinigai jau su palūkanomis grįžta atgal bankams. Palaikoma nuosaiki iki 2% – 5% metinė infliacija. Kiekvienas ekonomikos fakulteto pirmo kurso studentas jums gali papasakoti, koks yra gėris 2% metinė infliacija. Taupyti neapsimoka, vartojimas klesti, užimtumas auga… visi laimingi.

4. Pinigai – tai deguonis ekonomikai. Kol pinigai pigūs ir yra norinčių skolintis, sistema iš pažiūros dirba gerai. Į rinką įleidžiamų lengvų pinigų naudą pajaučia visi. Pinigus sąlyginai lengva uždirbti. Pardavimai, paslaugos, pervežimai auga kaip ant mielių. Oro uostai ir kurortai sausakimši. Statybų sektorius sproginėja nuo paklausos. Iš paskos seka armija šimtarankių meistrų, kurie atsiriekia savo dalį nuo pyrago. „Lietuva taip gerai dar niekada negyveno“, – unisonu porina mums iš TV ekranų „garbingi“ ekonomistai. Deja, balius baigėsi ir rytui išaušus reikės plauti indus ir rinkti vakar sudužusių taurių šukes.

5. Tęsiam. Ir atsitik tu man, kad pasaulis visai atsitiktinai pateko į pandemiją. Visai atsitiktinai kovai su pandemija buvo įvestas karantinas, dėl ko verslas patyrė didelius išbandymus. Ačiū vyriausybėms, kurios visiškai atsitiktinai meta milijardines lėšas į rinką su tikrai garbingu tikslu. Vyriausybės gelbėja verslą. Tačiau šie pinigai nėra padengti jokia verte ir skiriami negrąžinamai.

6. Nereikia būti net pirmo kurso ekonomikos fakulteto studentu, kad suprastum, kad šie pinigai sukels didelę infliacijos bangą. Taip ir įvyko. Ir suprantama, kad visiškai atsitiktinai.

7. Ir čia surprise surprise… arenoje pasirodo „gelbėtojai”. Jie skelbia garbingą tikslą – sumažinti infliaciją. Suprask, kad jie išgelbės sergantį ligonį (ekonomiką), nutraukę jam deguonies (pinigų) padavimą. Keliamos bazinės palūkanų normos, brangsta skolinimas, dėl to to mažėja skolinimasis ir didėja palūkanos jau paimtos paskoloms. Į rinką tiekiama vis mažiau pinigų, o pinigų išėmimas didėja. Vadinasi, rinkai greitai pradės stigti pinigų.

8. Ligonis (rinka) sveikai jautėsi, kol nuolat gaudavo deguonį (pinigus). Sustabdžius deguonies (pinigų) tiekimą ligoniui (rinkai), ligonį ištiks mirtis.

9. Suprantama, kad tai nutiks ne per vieną dieną. Tačiau beprecedentinis tempas keliant bazines palūkanų normas rodo, kad „gelbėtojai” skuba ir pasirengę visus pasiųsti į šoką. Suprantama, kad viskas tik su geromis intencijomis – kad išgelbėtų mus nuo infliacijos. O geriausiai tai galima padaryti atėmus iš mūsų pinigus. Tada ir infliacija nebaisi.

10. Kaip tai pamatysime visi savo darbo vietose? Firmos vadybininkas sumažėjusios mėnesio apyvartos rezultatus dar nurašys sezoniškumui, kitur gavę atleidimo lapelius žmonės dar naiviai tikės, kad greitai susiras naują darbą… deja. Su kiekvienu mėnesiu vartojimas mažės, pajamos kris, pasipils bankrotai ir atleidimai iš darbo. Visi išgyvensime chronišką pinigų trūkumą. O čia dar paskola bankui…..

11. Ši ekonominė manipuliacija būtų neįmanoma, jei ne žmogaus noras gyventi į skolą iš dar neuždirbtų pinigų. Taip įvyks bankrutavusių asmenų turto perėmimas už „rinkos” kainą, kuri bus ženkliai mažesnė už paskolos sumą.

Marksizmo apologetai tai vadina paprastai – eksproprijacija. Tik šis turto nusavinimas vyks be prievartos, be kerzo batų ir trėmimų į Sibirą. Kalta liks krizė ir mūsų noras gyventi ne pagal galimybes.

Reziumuokime:

1. Nulinėmis palūkanomis skatinamas skolinimasis.

2. Dėl pandemijos ir karantino į ekonomiką įmetami didžiuliai niekuo nepadengtų pinigų kiekiai. Sukeliama infliacija.

3. Siekiant suvaldyti infliaciją, pakeliamos bazinės palūkanų normos ir sustabdomas pinigų padavimas į ekonomiką.

4. Ekonomika be pinigų pradeda pereiti į recesiją.

5. Krenta vartojimas, prasideda bankrotai.

6. Didėja bedarbystė.

7. Turto perėmimas.

O garbūs ekonomistai iš žydrųjų TV ekranų sakys, kad visa tai yra laisvos ekonomikos grimasos, kad to nebuvo galima numatyti ir tam užbėgti už akių.

Tai yra ne kas kita, bet globalių finansinių centrų sumodeliuota situacija, siekiant perimti žmonių nuosavybę ir paversti juos išlaikytiniais.

Tikrai ne mes esame jų taikinyje. Didžiausias skolas turi JAV piliečiai. Šioje šalyje bręsta dideli įvykiai.