Demokratijos iliuzija

Visuomenė nusipelnė šito. Kaip tas, kuris tiesiog guli patvory. Ji nieko kito ir nenusipelno, taip kad visiškai teisingai – bet kuri valdžia, kuri čia būtų, ar tai vienos, ar kitos partijos, tą būtų dariusi. Kaip ir sakau, riba nebuvo peržengta, nes niekam nesinori, kad ta karvė (melžiama) galutinai nudvėstų.

Na, ir mes, aišku, suvokiam dar ir tokį dalyką, kad Lietuvoje jokių politinių partijų nėra. Yra tiesiog posovietinė nomenklatūra, kuri desperatiškai kaišioja rinkėjui, kuris karts nuo karto dar ateina iki balsadėžių (kas keturis metus, kaip pasakė mūsų Šimonytė). Nepatinka – ateisite po keturių metų ir išsirinksite dar vieną nomenklatūros „antpirštininką”, kuris vėl darys tą patį. Čia tiesiog yra dar viena liūdna, sakyčiau, graudi istorija apie tai, kad asilų visuomenei brukama idėja, jog demokratija yra tiesiog ėjimas prie balsadėžių.

O pilietinis veikimas ar aktyvesnis judesys asocijuojantis, veikiant konsoliduotai, bandant valdžią spausti ne per protestus kažkokius absurdiškus, idiotiškus, bet tiesiog per pilietinį veikimą. Tai nepriimtina visuomenei. Kol taip viskas vyksta, taip bus ir toliau.

Nudžiuginti niekuo negaliu. 2023 metai bus dar didesnės katastrofos metai. Jei kas tikisi, kad bus geriau, tai nebus… bus tik blogiau. Geriau tiesiog būti negali iš principo. Nes tie, kas bando vaizduoti kažkokį opozicinį veikimą ar net antikovidinių idėjų, tai lygiai ta pati nomenklatūros atauga, tiesiog ji šiek tiek geriau papudruota, pagrimuota ir atrodo šiek tiek padoriau.

Kiti jau bet kokią gėdą pametę laksto be apatinių, kaip ne visai adekvatūs. Mes matėm tą neadekvatumą ir kaip, pasirodo, jis gali ir sugrįžti. Jeigu tave už neadekvatumą kažkur išmetė, pabūsi kažkur už širmos, pastovėsi, galėsi grįžti ir tau paplos per petį, ir būsi šaunuolis (Pavilionis). Ir toliau galės daryti tą patį.

Politinis „trolingas“ toliau stiprės. Visuomenė toliau gaus į dantis palivarko pono čebatu. Teisingai gaus. Kito varianto nėra. Ir tai tęsis toliau. Kaip ir sakau, vienintelis dalykas būtų pilietinis pabudimas ir atsistojimas bei bandymas veikti išvien. Neinant tuo keliu, kurį bruka valdžios atstovai, aiškindami: „Eikit į šitą gardą, protestuokit, maršistai nelaimingi!“

Maršistų kelias yra tas kelias, kuris valdžiai labai patinka, nes yra zoologijos sodo kelias, kurio gyventojus rodo kaip kokius egzotinius gyvūnus, jais gąsdina. Bet iš tikrųjų tai yra šnipštas, tai yra nieko, tai yra į švilpuką veikimas toks.

Piliečiai turi tapti pilietiškais, turi organizuotis į įvairias organizacijas, kurti profsąjungas, būti nepriklausomi nuo valdžios. Kito kelio nėra. Bet vilčių tam aš neturiu jokių, nes tie, kurie nori gyventi oriai, tiesiog emigruoja.

Bernaras Ivanovas, politologas

Parašykite komentarą