Maistas iš vabzdžių gaminamas ir Lietuvoje

 Angelė Digaitytė     

Pasaulio ekonominis forumas  Šveicarijos mieste  Davose jau seniai sukūrė pasaulio perkrovimo planą ir žingsnis po žingsnio jį įgyvendina. Vienas iš to plano dalių yra mėsą pakeisti sintetine laboratorijoje užauginta, genetiškai modifikuotais vabzdžiais, lervomis ir gausiai purškiamais augaliniais baltymais. Todėl siekiama sunaikinti dabartinio, normalaus maisto gamybą, kad žmonija taptų priklausoma nuo šio naujo „maisto“ tiekimo. Sintetinis maistas sparčiai kuriamas.

      2023 metų sausio 3 dieną Europos Komisija priėmė naują reglamentą (Dokumentas 32023R0005), įsigaliosiantį šių metų sausi 24-ąją, kuriuo Europos Sąjungoje įteisino svirplių (Acheta domesticus, žymimi AD) miltelius.

Bet dar iki šio dokumento priėmimo, 2012 metais, buvo įkurta Tarptautinė vabzdžių maistui ir pašarui platforma (IPIFF), kuriai priklausė virš pusšimčio narių.

 Olandijoje esantis Vageningeno universitetas, garsėjantis žemės ūkio tyrimais, šioje srityje dirba ne vienerius metus. Jo mokslininkų skelbiamuose moksliniuose straipsniuose propaguojama entomofagija – vabzdžių vartojimas maistui.  

Lietuvoje irgi auginamos lervos ir netgi naudojamos maistui.  Vabzdžių auginimo tyrimai atliekami Vilniuje, Gamtos tyrimų centre.  Vabzdžių augintojai susibūrę į asociaciją.    

2019 metų gruodžio 20 dieną „Valstiečių laikraštis“ Irmos Dubovičienės straipsnyje „Pamatai naujam sektoriui klojami ir Lietuvoje“ rašė apie vabzdžių auginimu kartu su žmona ir broliu besiverčiantį vilnietį mokslininką entomologą Dominyką Aleknavičių, kuriam buvo suteiktas pirmasis (tuo metu laikinas) veterinarinis patvirtinimas, kad gali auginti ir perdirbti žmonių maistui skirtus svirplius. Įmonės „Ensifera“, kurios lotyniškas pavadinimas reiškia kardo nešėją („Pavadinimu norime pasakyti, kad siūlome ginklą, kuris galbūt ateityje išgelbės pasaulį“, – „Valstiečiui“ aiškino D. Aleknavičius) savininkas pirmiausia atliko  eksperimentą su maistui vartojamo vabalo – didžiojo milčiaus – lervomis, bet nutarė, kad lietuviams labiau tinka maistiniai svirpliai. D. Aleknavičius užveisė naminių svirplių, po kiek laiko – ir jamaikinių.    
O toliau – ditirambai svirplienai:

„Džiovinti svirpliai yra lengvučiai ir traškūs. Tai užkandis, primenantis riešutus ar saulėgrąžas. Aleknavičiai svirplius siūlo natūralius, taip pat sūdytus bei gardintus aitriosiomis paprikomis. Tačiau jų pritaikymas yra fantazijos dalykas. Maistiniai vabzdžiai gali būti rūkomi, liofilizuojami. Džiovintų susmulkintų vabzdžių miltais papildomi kepiniai, glotnučiai, salotos, kiti valgiai. Be baltymų, produkte gausu kalio, geležies. Šių medžiagų čia daugiau negu jautienoje“.

Anot D. Aleknavičiaus, ši veikla Lietuvoje pelningu verslu gali tapti po 5–10 metų:  „Žinia apie baltyminį maisto papildą pamažu plinta su kiekvienu nauju ragautoju“.

       2021 metų gegužės 24 dienos „Valstiečių laikraštyje“ buvo išspausdintas straipsnis „Kepėjai gaminius turtins riešutų skonį primenančiais svirplių miltais“. Jame rašyta:

„Svirplių miltai (arba svirplių pudra) randa savo vietą praturtinant ne tik gyvūnų pašarą, bet ir žmonių mitybą. Inovatyvesni šalies duonos kepėjai, krekerių ar javų batonėlių gamintojai svirplių miltus jau įtraukė ar ketina įtraukti į savo gaminių receptūras. Vieni pirmųjų Lietuvoje svirplių miltus, kaip baltymų šaltinį, naudoja biržiečiai – duonos kepėjai. Jie tikisi, kad jų gaminama produkcija ne tik bus eksportuojama, bet ir pateks ant Lietuvos gyventojų stalo“.

UAB „Biržų duona“ vykdomasis direktorius Andrius Kurganovas laikraščiui tąkart patvirtino, kad jie gamyboje jau naudoja svirplių miltus – eksperimentuoja, kaip juos panaudoti užkandžių (krekerių, džiovintų duonelių ir pan.) gamyboje, bet jau buvo iškepta ir eksperimentinės duonos su svirplių miltais, kurių  produkto sudėtyje tik apie 10 proc., tad ir skonio skirtumas nelabai jaučiamas, sunku tai pastebėti („svarbu tai, kad šie miltai keičia sudėtį, energetines vertes“).  Tiesa, tuo metu biržiečiai kepėjai orientavosi į eksporto rinkas.  Bet duonos kepyklos vadovas tikino, kad ilgai nereiks laukti, kol ir tautiečiai galės paragauti. Ir „pirmieji galės degustuoti biržiečiai“. Skanaus!

 Kauno rajone Ringauduose UAB Acheta, priklausanti dviems broliams – Donatui ir Mariui Glušauskams, taip pat verčiasi svirplių auginimu ir produktų iš jų gamyba.  Jų ferma įsikūrusi Altoniškių kaime (Zapyškio seniūnija). Apie brolius rašė „Kauno diena“ (2020-08-17).

D. Glušauskas irgi negaili savo gaminamai produkcijai pagyrų: „Džiovintuose svirpliuose itin daug baltymų – net iki 65 proc., arba beveik dvigubai daugiau nei jautienoje. Geležies kiekiu jie lenkia špinatus, produkte taip pat gausu skaidulinių medžiagų. Prieskoniais pagardintiems džiovintiems svirpliams nereikia jokio papildomo paruošimo – galima valgyti tiesiai iš pakelio, gardinti salotas, patiekti kaip užkandį. Tiek šiame produkte, tiek miltuose nėra laktozės, glitimo ir GMO“.

Broliai verslininkai siūlo natūralius ir šešių skirtingų skonių džiovintų svirplių užkandžius ir miltus. Jų įsigyti galima internetu arba penkiose parduotuvėse Vilniuje, Kaune, Vilkaviškyje ir Zapyškyje. Tuo metu buvo baigiami kurti dar keli produktai su svirplių miltais, tarp jų ir duonelė.

Nuo 2022 metų gegužės mėnesio Marijampolėje galima paragauti „išskirtinio skonio“ svirplių ledų – vanilinių ir su juodaisiais sezamais (Delfi.lt, 2022-05-02).  Juos  gamina maistinių svirplių ūkį „Suvalkijos svirpliai“ valdantys Greta ir Vaidas Budreikiai, bendradarbiaudami su tarptautiniam „Accor“ viešbučių tinklui priklausančiu viešbučiu „Mercure Marijampolė“.  Budreikiai irgi negailėjo pagyrų „ateities supermaistui“: „Svirpliai – tai bene patogiausias, skaniausias ir naudingiausias maisto šaltinis, kur jų (baltymų – A. D.) itin gausu“.

Marijampolėje įsikūrusi ir dar viena įmonė – MB „Tastik“, klientams siūlanti supermaistą iš svirplių. Svirplių miltų saldainiai, džiovinti svirpliai, makaronai iš svirplių miltų, svirplių, riešutų ir sėklų užkandis… Skamba labai viliojančiai…

Svirpliai nešeriami 24 valandas, kad pratuštėtų žarnynas, tada nužudomi šaldant.  Po to neišdarinėti, su visais viduriais ir chitininiu kiauto turiniu gyviai plaunami, termiškai apdorojami, džiovinami, iš jų mechaniškai išspaudžiami riebalai. Galiausiai sumalami – taip gaminai svirplių miltai, arba pudra.

Jie naudojami gaminant: daugiagrūdę duoną ir bandeles, krekerius ir duonos lazdeles, javainių batonėlius, ssausainius, padažus, makaronų gaminius, perdirbtų bulvių produktus, ankštinių augalų ir daržovių patiekalus, picas, išrūgų miltelius, mėsos pakaitalus, sriubos ir sriubų koncentratus, tirpiųjų sriubų miltelius, iš kukurūzų miltų pagamintus užkandžius, į alų panašius gėrimus, šokoladinius konditerijos gaminius, užkandžius, mėsos pusgaminius.

 Viskas būtų labai gražu, bet… Svirplių miltuose yra nuo 4 iki 8,5 proc.chitino, kurį organizmas atpažįsta kaip parazito komponentą ir įsijungia apsauginė reakcija: uždegiminės ląstelės suaktyvina ląsteles invaziniame audinyje, kad padidintų chitiną neutralizuojančio fermento gamybą. Dėl to išsivysto uždegimas kvėpavimo takuose.

Lietuviai nelabai tesižavi tokiomis naujovėmis. Bent taip buvo galima suprasti iš komentarų feisbuke. Ne vienas siūlė nebepirkti, sakysim, biržietiškos duonos. Ir kepėjai išsigando.

Savo paskyroje feisbuke sausio 6 dieną „Biržų duona“ paskelbė: „Užtikriname, kad „Biržų duona“ savo produkcijos gamyboje nenaudoja svirplių miltų. Nors „Biržų duonos“ receptai paremti laiko patikrintomis tradicijomis, stengiamės prisitaikyti ir prie šiuolaikinio vartotojo poreikių, nuolat bandome modernias technologijas. Tad prieš porą metų esame eksperimentavę ir su svirplių miltų gaminiais eksporto rinkoms, tačiau buvo priimtas sprendimas gamybą nutraukti. Šiuo metu nei Lietuvai, nei užsienio rinkoms gaminių su svirplių miltais negaminame ir netiekiame“.

Patikėjote? Aš ne.

Parašykite komentarą